Ruska Wieś – Mrągowo – Kadzidlowo – Mikolajki – Mrągowo – Ruska Wieś
Norintiems pasinaudoti mūsų patirtimi – antrosios dienos kelionės schema GoogleMaps
Prisiparkavome jau mums žinomame parkinge ir apsukome ratuką po Mrongovo (Mrągowo) centrą. Kažko ypatingai nėra, bet verta užmesti akį į Czos’o ežerą nuo prieplaukos, apžiūrėti rotušę ir šiaip pasivaikščioti. Bevaikštinėdami radome kičinį ružavai dažytą namą, pakėlusį nuotaiką. Kadangi lietuvis be apsipirkimo negali, tai paleidome moteriškes su racija vaikščioti sau, o vyriškiai nuėjome sau. Nieko ypatingo, radome vietinį Gariūnų mikro-variantą, o kažkurioje parduotuvėje nusipirkau a-la kaubojišką skrybėlę, nes tikrai kepino saulė.
Baigus šopingą, nuvažiavome į Kadzidlove esantį laukinių žvėrių parką. Nuoširdžiai rekomenduoju aplankyti, ypač jei keliaujate su vaikais, tik turėkite omenyje, jog teks pusantros valandos pavaikščioti pėsčiomis. Bilietas 15zl, plius nepagailėkite nusipirkti maišelį-kitą pašaro žvėrims (po 1zl) – žvėrių maitinimas iš rankos – vistik mums, bruko vaikams, kažkas nepakartojamo. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko iš miško žvelgiančio vilko akys.
Kadangi buvome gerokai nusikalę po pasivaikščiojimo parke, visi džiaugsmingai vykome į sekantį kelionės tašką – garsųjį gretą Mikolajkų (Mikołajki) esantį akvaparką „Tropikana“. Tik kai ieškosite jo – ieškokite viešbučio „Hotel Gołębiewski“. Įėjimas 30zl (1,5val. pramogų, gauni didelį geltoną rankšluostį), daugybė visokių vonių ir baseinų. Laikrodžių nėra, nes už kievieną virš normos praleistą pusvalandį išeidamas susimoki po 5zl (tik turėkite smulkesnių pinigų automatui!). Parkuotis siūlau didžiuliame nemokamame parkinge kitapus gatvelės pro viešbutį.
Pailsėję (fig koks ten poilsis, kitą dieną visą kūną maudė nuo tų hidromasažų ir vonių), pasukome atgal į Mrongovą. Ten nemokamai prisiparkavome gatvėje (kažkaip lenkai pražiopsojo tą pajamų šaltinį) ir susiradome jaukią kavinukę prie Magistrato ežero. Kainos čia buvao jau didesnės, pavalgyti išėjo kažkur po 30zl/asmeniui.
Po pavalgymo aplankėme dar vieną Rast prekybcentrį užsipirkiti mineralinio vandens (kuris šioje kelionėje naudojamas buvo nebe buteliais, o pakuotėmis) ir šiokio tokio maistelio pusryčiams, o tada grįžome į savo laikinus namus gerti vynelio ir grožėtis saulėlydžiu.
Nuotraukos darytos: dalis mano, dalis pusseserės vyro ir sūnaus, tad kokybė įvairi 😉
Artėjantys vilkai tikrai sukelia emocijas. O tas tamstos kepaliušas visai gerai atrodo 🙂
-> MariukasM – na taip, ypač kai tave nuo vilkų teskiria tinklo tvora, per kurią gali prakišti pirštus 😉
O kepeliušas buvo perfect solution 🙂
Tike vietoje fotiko gitaros tereikėjo 😀
-> xminde – aha, Stakėnas gailiai verkia kamputyje 😉