Perskaičiau įdomų Džiugo rašinį apie potencialų popierinių knygų nunykimą. Ir prisiminiau kažkadaise (berods 1998?2000) vykųsį savo ginčą su amerikiečių kartografais, kurie net užsimerkę iš orgazmo susižavėjimo aiškino, kad va-va tuoj-tuoj visi turės laptopus su GPS ir nebereikės jokių popierinių žemėlapių. Paprieštaravau, kad popieriniams žemėlapiams negresia kulkos – jei peršovė, tiesiog tai tėra skylutė ir tiek; negresia akumuliatorių pasibaigimas; jie žymiai lengvesni ir patogesni nešiotis. Likau nesuprastas kaipo retrogradas 😉
Po kelių metų tie patys amerkiečiai iš tribūnos pareiškė, kad popieriniai žemėlapiai dar egzistuos bent 20 metų, kol bus sukurtas PILNAVERTIS jų pakaitalas.
O kokia moralė? Moralė ta, kad ne taip paprasta galingiausiai pasaulio kariuomenei nugalėti saujele ryžių pramintantį vietnamietį 😉
Popierinė knyga ar žemėlapis turi vieną esminę savybę, kurios neturi bet koks eletroniniu pavidalu išleistas leidinys – joks „softas“ nesukelia paprasto ir elementaraus nuosavybės jausmo 🙂
-> Andu – yep, čia geras pastebėjimas
Praėjo 10 metų. Dar kars nors naudojasi popieriniais žemėlapiais? 🙂
-> praeivis – įtariu, maksimoje knygų skyriuose nesilankai? 😉
Rimčiau – mūsų vyrams Afganistane iš skaitmeninių duomenų ruošiami popieriniai žemėlapiai. Žmogui, nemokančiam dirbti su tikru žemėlapiu, ir dabartiniame karo lauke ne vieta
naudojasi. Paimk naujausia keliu atlasa Lietuva- praeis noras betkokiais gps naudotis- puiki poligrafine kokybe, daugybe informacijos. Siela dziaugias.
elektroninis GPS gerai, kai nenori ar neturi laiko galvoti. Bet visgi kur kitur, jei ne didelėje popierinėje paklodėje (žemėlapyje) gali atrasti nepastebimą posūkį į šoną, galbūt kitur nepažymėtus (nes neskirta turistams) griuvėsius ir pan.
Mano kelionėse popierinis žemėlapis vis dar nepakeičiamas pakeleivis 🙂
-> vapsva – popierinis žemėlapis geresnis bendram situacijos įvertinimui. Kaip kad ir bet kuris svarbus dokumentas tikrinamas atspausdintas 😉
Man įdomiausia, kodėl žmonės dažnai argumentuoja, jog atsisakant popieriaus išsaugosim gamtą, bet gi kiek tiems visiems įrenginiams reikia energijos. Knygą atspausdinai ir stovi, vien namie galima rast senų maldaknygių po šimtą ir daugiau metų ir jokio krovimo 😀
-> Vilmantas – labiau tinkamas lozungas yra „užmušk bebrą – išsaugok medį“
Sutinku, kad nėra taip paprasta išstumti kaip ir popierinę knygą, taip ir žemėlapį. Nesu girežtos knygų greito išnykymo teorijos šalininkė. Iš savo darbo pusės pastebėsiu, kad jau kelis metus pildome elektroninius katalogus, kurie turėtų pakeisti , o paskui visiškai išstumti kortelinius, bet rimti tyrinėtojai vistiek naudoja popierinius kortelinius katalogus…
-> Valentina – ir aš svarbesnius dalykus mėgstu turėti atsispausdintus
Man visos tokios „prognozės“ apie vienokių ar kitokių technologijų (popierinius leidinius irgi galima laikyti tam tikra technologija) išnykimą paprastai išaukia tik šypseną. Tai primena mažo vaiko norą, kad kuo greičiau jo svajonės taptų realybe. O gyvenime viskas vyksta labai paprastai – vieni dalykai išnyksta tik tada, kai nauji tampa lengviau prieinami ir dar patogesni ir patikimesni naudojime, o ne todėl, kad tai kai kam atrodo kaip neginčijama pažanga.
-> MariukasM – kiek „naujų beigi pažangių“ technologijų jau atmirė 😉
Labai įdomi paskutinė mintis. Tiksliau – jos tema. Galime civiliam gyvenime naudoti vien GPS, kad ir dėl išsikalinėjimo; ar vien popierinius žemėlapius – iš idėjos ar net be jokios priežasties.
Bet kare viskas skirta efektyvumui.
Kartais atrodo, kad karo pramonės pasitikėjimas kompiuteriais įtaisys armijai molines kojas 😉
Na, jei koks bašibuzukas numuš GPS palydovus, kur lėks GPS sviediniai? 😀
O ir kas laimės, jei sutrikus kompiuteriams teks stoti vyras prieš vyrą – patogumų išpaikintam karo profes… karo darbuotojui ir įniršusiam vietiniui, kuris tėvynę aukščiau savo gyvybės stato? 🙂
-> scania – kontaktuoju su mūsų kariškiais Afganistane. Be normalių žemėlapių jie neįsivaizduoja savo tarnybos. Visa ta elektronika taip pat reikalinga, bet neišstumia žemėlapių.
plaukiant jachta ir GPS rankinis, ir GPS ploteris (naujausiose jachtų modeliuose — dideliu ekranu), ir iPhone, ir iPad, ir PC, ir laptop (+ laukiam specialių prietaisų naujovišku, neblizgiu ekranu super duper naujos technologijos) galima kelią žiūrėti.
spėkit, į ką žiūriu, kai reikia?
ėgi senas geras popierinis jūrlapis 🙂 jis visada po ranka ir visada naudojamas greitai. kai ramiau ir nelabai aktualu, galima jūrlapius saugoti, elektroniką naudoti. bet kol kas elektronika nepakeis nei jūrlapių, nei kompaso.
buvo minčių švyturius išjungti. neva kam jie, jei GPS yra. kažkam užteko proto to nepadaryti (kol Europa, Rusija, Kinija ir Indija nepaleido savų GPS, tol amerikėnai savo sistemą gali belenkada išjungti).
taip ir su jūrlapiais. reikalingi jie, net jei taps muziejine retenybe.
-> Rokas Arbušis – ajooo, jūrlapis savotiškas daiktas, mums teko biškį padirbėti jų porą išleidžiant
jei prikišai rankas prie to lietuviško jūrlapio, kuriame rusų naftos gręžinys ne visai toje vietoje, kur jis jūrlapyje pažytmėtas, tai… būtume pasimovę, jei būtume aklai tikėję jūrlapiu. betgi akis turim, dairomės.
o jei pasiklystam, vietinius apklausinėjam 😀
-> Rokas Arbušis – katro jūrlapio? kaip ans vadinasi? esame išleidę vieną sulietuvintą, bet su grifu „Ne navigacijai“ 😛 , o kitas išvis skirtas Lietuvos sienoms Baltijoje nužymėti 😉
neturiu dabar po ranka, bet tai Baltijos SE krantas nuo Papės švyturio iki Gdansko įlankos. pirmasis lietuviškas, kurį gyjau prieš metų 10-12 gal. skirtas navigacijai.
-> Rokas Arbušis – nu va dar viena neteisėto jūrlapių platinimo auka 🙁 Jis buvo sudarytas tik kaip pagalbinė medžiaga deryboms dėl sienų jūroje, panaudojant NEatnaujintą StPeterburgo kartografų medžiagą. Deja, Hidrografijos tarnyba Klaipėdoje tesugebėjo užsiimti tik Klaipėdos uosto jūrlapiavimu, tad tas mūsų jūrlapis buvo paleistas prekybon, nežiūrint mūsų kniaukimo, kad taip neturėtų būti – jis pirma turi būti atnuajintas, o tik po to platinamas. Deja, deja, visiems decisionmaker’iams buvo px… 🙁
Ir panašu, kad iki šiol jis tebėra NEatnaujintas 🙁
papasakočiau istoriją apie jūrlapių atnaujinimus. bet grumlino palėpėje atsakymų į komentarus dizainas labai siaurėja 🙂
o istorijos esmė paprasta — prieš išplaukiant į jūrą pats turi pakoreguoti jūrlapį. tam ir tarnybos uoste yra, ir internetą šiais laikais galima naudoti.
-> Rokas Arbušis – taip, šitą žinau, bet tiesiog kas kažkiek laiko nauja jūrlapio redakcija visgi turėtų būti leidžiama.
Kita problema, su kuria tenka susidurti – visos tos atnaujinimo informacijos patikimumas. Sudarinėdami aeronavigacijos kliūčių žemėlapius, susidūrėme su tuo, kad pagal oficialius duomenis bokštai ar kaminai kai kada porą-trejetą šimtų metrų ne vietoje būna…