Viskas pasaulyje paprasta: vergas paklūsta, o laisvas pasirenka.
22 Responses to “Trečiadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Nūnai parduotuvėje, rinkdamasis iš begalės prekių, kas beprasmiška, vis tiek išsirinksi tikrą , ne tik pagalvoju, bet ir sakau:
Žmogus laimingas tol, kol neturi pasirinkimo.
Tai nėra visiškai kvaila mintis. Prisiminkit, kokie buvot laimingi kokiais 1984 metais „gavę“ kad ir ZENIT-3M. Pabandykit dabar išsirinkti analogą….
Taigi. Viskas reliatyvu- beribės laisvės saldumas … apkarsta 🙁
P.S. Pabėgo raidelė -po „išsirinksi tikrą“ + Š.
Galima rinktis ir čia – atsisakyti rinktis, kai nėra būtina, ir kiek įmanoma nebandyt nieko nauja. Maisto prekių atveju tai galima padaryti keliais būdais – nuspręsti kad viskas š, ir nesukt sau galvos ką perki, galima paaukot tam tikrą laiką ir energiją pradiniam pasirinkimui, o paskui apsistoti ties juo įsitikinus (save įtikinus) kad nusipirkai – čia kaip kas nori tikėti: gerą dalyką, mažiausią š iš visų galimų ir t.t…. Taip paprastai elgiuosi, rūbų atveju – svarbu patogu, gerai kad to netenka daryti dažnai. Blogiausia su avalyne, gerai būtų, kad išsirinkęs, nusipirkęs ir per 3-4 metus visai sudėvėjęs batus nuėjęs į parduotuvę – vėl rastum tą patį modelį, ypač kai apatinės letenos itin nestandartinės. Deja.
O fotikų pavyzdys – puikiai galioja – Grumlinas mus džiugina Pentax K100 fotiku fotografuotais vaizdais, nors po šio modelio, šioje klasėje jau išėję trys naujesni jo įpėdinai, ir laukiama turbūt ketvirto. Taip kad šių rinkodar(k)os lenktynių laiku K100 prilygsta Zenit-3M.
-> kūkalis (tadas) – nu smagu, kad fotkėmis džiuginu, o ne spaminu 😉
kaslink fotiko – nematau prasmės investuoti į vis didesnius terapikselius – realiai reikia geresnio objektyvo, nors – ko niekaip nenori suprasti perkantys prabangią fototechniką tipo šitoks-dalykas-negali-daryti-prastų-nuotraukų – fotografuoja žmogus
-> Taškas – taip, turėdamas minimalią pasirinkimo galimybę, kur kas lengviau gali pasakyti TAIP/NE
žmogus kuris gali rinktis yra taip pat vergas – pasirinkimo vergas, nes kad ir turi teisę rinktis, bet paklūsta pasiūlai, kuri yra tokia ir tik tokia iš kurios gali rinktis :).
Mano galva laisvas yra tas – kuris gali sau leisti nepaklusti ir nesirinkti :).
Laisvas tas, kuris neprivalo rinktis?
super 🙂
-> xminde – laisvė yra suvoktas būtinumas.
o jei labiau suprantama kalba, tai – susitaikymas su primestom sąlygom 🙂
-> xminde – pvz, kelio ženklų laikymasis ar yra susitaikymas su primestom sąlygom, ar suvoktas būtinumas, kad jei visi jų laikysimės – visiems bus gerai?
Laisvė ir ne-laisvė egzistuoja šalia – juk tavo tokį susižavėjimą sukėlusiame Kitajuje yra ganėtina ekonominė laisvė ir totali politinė priespauda
Šituom tamsta ir astakėte, kad antraštės savokoje „laisvas pasirenka“ – tas pasirinkimas yra labai apribotas, todėl „laisvė“ kaip ir „demokratija“ – viskas yra rėmuose, taip, kad „laisvas“ tai vergas su didesniu pasirinkimu ;).
-> xminde – nu aš apie Joną, tu apie sijoną 😉 Pradinis mano teiginys buvo, kad vergas BESĄLYGIŠKAI vykdo nurodymus, kokie jie bebūtų. Laisvas gi žmogus gali apsispręsti – pvz, balsuoti už Paksių, ar už Adamkų. Ar išvis abu pasiųsti į Peru, nes nemato tarp jų skirtumo
Bet negali nepaisyti kelio ženklų :)… Ale toks jau nėra laisvas, nes jis save įrėmina į civilizacijos ribas, bet ir laukinis nėra absoliučiai laisvas, bo jį gali koks mielas kašiukas sudraskyti :).
Pabaigai – savoka kaip įstatymas, negali būti viena sau be melijono paaiškinimų ir pataisų :), bo tada pernelyg daug „laisvės“ ją traktuoti :).
-> xminde – niekaip negaliu suprasti, kodėl sąvoką „laisvė“ visi stengiasi sutapatinti su bardaku be jokios atsakomybės už savo veiksmus. Laisvė yra pasirinkimas daryti vieną ar kitą veiksmą, suvokiant savo veiksmų pasekmes, ir taip APSISPRENDŽIANT. Tuop tarpu už vergo padarytą žalą atsako jo šeimininkas (bet jis turi teisę po to su vergu daryti ką nori).
Panašu, kad nevieno tautiečio galvoje tebeverda bolševikinė-revoliucinė košė tipo „visos teisės ir jokių pareigų“.
Pasikartosiu: nepainiokim laisvės su betvarke. Čia ir yra esminis momentas.
Tame ir bėda, kad visos revoliucijos prisidengia „Laisve“, o po to gaunasi arba diktatūra arba … belenkas 🙂
-> xminde – VISOS revoliucijos baigiasi diktatūrom. Tik kai kada pavyksta nuo diktatūros pereiti prie demokratijos. Kai kada.
Nu o ką sakau – laisvė taip pat yra priklausomybė. Ir net labai žiauri.
There’s no point in direction, we cannot even choose a side…
http://www.youtube.com/watch?v=Ww9JS8dJ9fY
-> Njaa – laisvė ar laisvumas – zi iz ze kveštion 😉
O ar ne nuo požiūrio priklauso? Kuo šiuo atveju laisvė nuo laisvumo skiriasi – realiai?
-> Njaa – laisvė – suvoktas būtinumas, kai gyveni taip, kad nepažeistum kitų laisvės
laisvumas – kai lipi mėšlinais kaliošais ant kitų laisvės
gal maždaug taip?
Mhm, galima ir taip skirstyt, bet tada reikia pridėti trečia – hm, laisvybę? Kai ant nieko mėšlinais kaliošais nelipi, bet bilekokią būtinybę suvoki kaip grėsmę laisvei. Būtent toji trečioji ir sukelia priklausomybę, o antroji – tai tiesiog šiaip nachalizmas. Ir atrodo – geras žmogus, tik š… gyvenime mala. Ir nieko blogo nedaro, bet ir nieko gero, ir kaip ir nėr žmogaus – o juk tokių velnias gyvas.
Bliamba, kažką aš čia neaiškiai sumaliau, ale nein daba atnarpliot. Sloga, zaraza, smegenis apvėlė. 🙁