Viešpats nepataikė su škvalu…
Rgp 31st, 2010 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
27 Responses to “Viešpats nepataikė su škvalu…”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Kryžius tai žmogaus žemėn įbestas stabas, o škvalas – gamtos reiškinys… Prie ko čia Viešpats? 😉
-> xminde – Viešpats yra Gamta, Gamta yra Viešpats. Kaslink stabų – jie personifikuoja mūsų tikėjimą
Tai tik tamstos nuomonė 🙂
-> xminde – lengviau tikėti, kai turi stabą
Tokie jau sutvėrimai žmonės, nepatiklumas neleidžia tikėti mintyse, reikia į kažką būtinai paveizėti… Tai ir trigdo tikrąjį tikėjimą.
-> xminde – kodėl trikdo? Supaprastina, bo įkelia Dievą į matomą ir suvokiamą daiktą
kur medžius kerta, ten skiedros laksto
-> R – aha, nepakliūk po karšta ranka
Susvyravęs (pasviręs) tikėjimas 🙂
-> MariukasM – …kaip ir visa krikščionybė
Aha, kryžių kaip priš…, o dešimties Dievo įsakymų niekas ne tik nebesilaiko, bet net neišvardytų.
-> Buka – teisybė…
O man tie senieji kryžukai nemaišo – Babyčių Kultūros palikimas, kaip ne kaip.
Kryzius -tai tikejimo simbolis. jukKrikscionis zegnojasi kryziumi.
ir kataliku tikejimas ne vien babyciu palikimas.
senai buvote misiose .
Seniai -ne tas žodis. 🙂 Nėr man ką veikt pas krikščionis.
Šiuo atveju aš turėjau omeny ne kryžius apskritai, bet būten tuo medinius prie kaimų ir kryžkelių. Mūsų seneliams ir proseneliams jie reiškė daug, ir todėl man irgi yra mieli. Visa kita velniava ir dievuva, meldžiu atleisti, mane mažai domina. Nebent iš teorinės pusės.
O pas ką yra kas veikti :)?
Miške, pas medžius. Ypač daba, kai baravykiukai eina. 🙂
Baravykiukai tai gerai 🙂
o skvalas medzius sugebejo paguldyt ant zemes ar nulauzt. o kryziu tik palenke.
i cia galima sakyt viespats parode ,kad tikejimas stipresnis uz gamtos kurinius.
matyt tą vietą škvalas šonu praėjo… Paradoksas, o gal ir ne, bet Šiluvą visokios tokios negandos aplenkia… Stebiu tą vietą jau gerus metus ir ten orai visada geresni nei aplink Lietuvoje :).
Aha, durpynuose irgi visada saulė 😀
scania – pritariu…
o cia mistikam, babyciu kulturos ekspertam ir kitiem giliai tikintiem religingiem zmonem:
Содрогнулась вся природа, звезды градом сыплют вниз,
Расступились в море воды, в небе радуги зажглись.
Восемь рук ее обьяли, третий глаз сверкал огнем,
Лишь успела крикнуть „мама“, а уж в рай взята живьем.
С той поры прошло три года, стал святым колхозный пруд,
К нему ходят пилигримы, а в нем лотусы цветут.
В поле ходят Вишна с Кришной, климат мягок, воздух чист,
И с тех пор у нас в деревне каждый третий – индуист.
Geras! Labai tiksliai nusako visokių alia šventų vietų atsiradimo priežastis 😀
😀
-> Yo! – tai ir įrašiuką reikėjo paviešinti:
http://www.bisound.com/index.php?name=Files&op=view_file&id=9332811
čia tikriausiai BG? Tekstas negirdėtas, bet stilius tiksliai jo 🙂
-> Eimantas – taip,