Feed on
Posts
Comments
«
»

Ketvirtadienio mintis apmąstymui

Rgs 2nd, 2010 by

Mano dukra ketvirti metai gyvena ir dirba Egipte. Laisvai kalba angliškai, susikalba arabiškai ir rusiškai, pakalba vokiškai ir lenkiškai. Bet kalbantis lietuviškai nesijaučia jokio akcento ir nelenda jokie svetimžodžiai. Tuo tarpu pažįstama, vos pusantro mėnesio pagyvenusi ir padirbusi Londiniume, vos ne kas trečią žodį naudoja anglišką, nors jos anglų kalba labai jau ribota. Kas tai: noras pademonstruoti savo dabartinį statusą ar baimė užmiršti su tokiu vargu išmoktus naujus angliškus žodžius?

Posted in mintys

38 Responses to “Ketvirtadienio mintis apmąstymui”

  1. xminde parašė:
    2010/09/02 09:06

    Manau, kad pirmas variantas. Buvo ir mano aplinkoje pavyzdys, kai moteriškė po poros metų gyvenimo JAV, grįžusi į Lietuvą šnekėjo kaip antros kartos maerikonka su visom kietom „ė“ kirtim – pažiūrėėėčiau, negalėėėčiau, ir t.t… kaip mūsuose sakydavo – paėmusi burnon… karštą bulvę :). Ale atvažiavusi pasisvečiuoti po 7 metų kalbėjo gražia lietuvių kalba :).

  2. Njaa parašė:
    2010/09/02 09:40

    Kvailas klausimas, kurį tik daba susipratau užduoti – o kokį biesą reiškia „liumpeniškas“? Maždaug tas pats, kas „miesčioniškas“? Ar kaip? Žinai gi, mumi kaimas, tokių žodžių nežinom… 😀

    • grumlinas parašė:
      2010/09/02 10:11

      -> Njaa – na, nors „liumpenproletariatas“ iš esmės reiškia deklasuotus elementus, aš jį vartoju apibūdinti žmonėms, kurie stengiasi socialiniu požiūriu apsimesti tuo, kuo nėra, t.y. imituoja vidutinę klasę

      • Njaa parašė:
        2010/09/02 10:39

        Dėkui, o kas yra „deklasuoti elementai“? 😀

        • xminde parašė:
          2010/09/02 11:35

          kurie nepriklauso jokiai klasei :D?

        • grumlinas parašė:
          2010/09/02 11:57

          -> Njaa – ne buržujus, ne darbininkas, ne valstietis, ne tarnautojas, t.y. esantis pagrindinių gamybos būdų užribyje

          • Njaa parašė:
            2010/09/02 13:06

            Supratau. Vadybininkas! 😀

            • grumlinas parašė:
              2010/09/02 13:09

              -> Njaa – šiaip vadybininkas priskirtinas tarnautojams, bet tie vadybininkai, kur tašėse nešiojasi visokias prekes, tai gal ir ne visai tarnautojai… 😉

              • Njaa parašė:
                2010/09/02 13:16

                Vadyba – ne profesija, o gyvenimo būdas. Kaip blondinė. 🙂

                Akei, supratau, kad nesupratau, prašyčiau iš naujo… Braškes skinantys buvę turginiai – iš tos kategorijos?

                • grumlinas parašė:
                  2010/09/02 13:21

                  -> Njaa – va-va, būtent iš tos ir yra priskirtini. Nors šiaip visi darbai garbingi, bet kai braškiaskyniai, atsotogom, tfu, dantų taisytis, parmynę į Lietuvą, pradeda aiškinti, kokie čia visi yra lochai ir lūzeriai – tai liumpeno diagnozė vienareikšmiška

                  • Njaa parašė:
                    2010/09/02 13:24

                    Ale pala… Vadybą baigę bliandzynės gi tos pačios intelektinės fazės padarai…

                    • grumlinas parašė:
                      2010/09/02 13:28

                      -> Njaa – 😀 😀 😀
                      Mano dukra kaip sykis tarptautinę avdybą baigusi blondzinė 😉

    • xminde parašė:
      2010/09/02 11:38

      iš VLKK: Liumpenas: 1. niek. liumpenproletariato žmogus; 2 (perkeltinė r.) valkata, girtuoklis (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 441).

      Atsižvelgiant į kontekstą ir stilių, galimi šio žodžio lietuviški pakaitai: 1. skurdžius, skurdžiuvienė, vargeta; 2. valkata (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 74).

  3. kūkalis (tadas) parašė:
    2010/09/02 10:18

    Yra galimas ir trečias variantas – iki išvykimo svečion šalin lietuviškai kalbant vartota labai ribotas žodžių kiekis, daug žodžių nemokėta ir nežinoma (plg. paties įrašą apie matininkus išgirdusį jaunimą), o plečiantis horizontams, jie plečiasi tik naująja kalba, bet nėra noro (poreikio) tuos horizontus plėsti gimtąja kalba.

    • grumlinas parašė:
      2010/09/02 10:25

      -> kūkalis (tadas) – kažką panašaus ir aš galvojau, bet man pačiam labai jau per daug originiali mintis pasirodė. Reiškia, trečias variantas įmanomas.

    • Rokiškis parašė:
      2010/09/02 19:29

      Aš dar kategoriškiau pasakyčiau: kai asmenybė yra tūpa, galvoje tėra ribotas kiekis vietos žodžiams. Norint išmokti naujų, tenka atsisakyti senų.

  4. Denis parašė:
    2010/09/02 10:35

    Manau, čia būtų dar kitas variantas – nepakankamas gimtosios kalbos žinojimas.

    • grumlinas parašė:
      2010/09/02 11:01

      -> Denis – na taip, ten ir tokio varianto elementai yra 😉

      • xminde parašė:
        2010/09/02 11:36

        eikit jau eikit… papraščiausiai kaims kiets nori to be 🙂

        • Denis parašė:
          2010/09/02 11:45

          Paradoklsalu, bet balsas, muzika ir tekstas daro stebuklus.
          Bičą klauso miestuose ir dainuoja kartu:

          „Не сидят вконтактах-в онлайнах,
          Они вка-лы-ва-ют на ком-бай-нах“;
          „Выпил C-2-H5OH, сел на „Ниву“, „Россельмаш“, на „ДТ“, „Дон-500“, „Т-150″, покормил перед этим поросят“.

          Tai ir yra patriotinė daina, kurią, kartu su „Красная армия всех сильней“ dainuoja prie laužo ir programuotojai, ir chemikai, ir kombajniorai.

        • Denis parašė:
          2010/09/02 11:58

          Atsiprašau, supainiojau skirtingus įrašus, ne ten komentarą pateikiau. Čia jis ne į temą. 🙂

  5. Buka parašė:
    2010/09/02 12:34

    O mano sesuo iš Airijos, kurioje gyvena ir dirba jau septyneri metai, iki šiol SMS žinutes man išversti į anglų kalbą siuntinėja, kai prireikia darbdavėms pranešti, kad, pvz., sugedo siurblys ar pasibaigė valikliai. Jokio anglų kalbos poveikio, net baisu. 🙂

    • grumlinas parašė:
      2010/09/02 12:52

      -> Buka – aha, baisu. Iš tikrųjų nėra gerai, nes kalbų mokėjimas yra puikus dalykas. Pvz, dukra tipo ewro-blondzinė labai gerai arabus į vietą pastato, kai jie ką nors nekorektiško saviškai balbatuoja

  6. Njaa parašė:
    2010/09/02 13:35

    😀
    Ups. Muši?
    Ir apskritai – jei protinga, tai ne blondinė, o šviesiaplaukė. A gražu tėvui savo dukrą taip vadint, nu… 😛
    Turėjau omeny peroksidkes iš braškiaskynių genties – tėvai ant kinietiškų megztukų sukrovė turta, mergelka sąžiningai nusipirko diplomą, kurį, dirbdama sekretore, kaišioja visiem panosėn ir didžiai reikšmingai rauko nosį. Tokių pažįstamų turiu…

    • grumlinas parašė:
      2010/09/02 13:40

      -> Njaa – nemušiu. Ji pati save blondzine vadina 😉 Bet savo sūnėną, kuriam tuoj bus 2 metai, išmokino teisingo atsakymo į klausimą „kas pati gražiausia pasaulyje“ 😉
      O kaslink pirktų diplomų – mane kur kas labiau nervyja nusipirktos teisės, kai jų turėtojos/ai net parkuotis tvarkingai nesugeba

  7. liuka parašė:
    2010/09/02 14:29

    bet va,paradoksas, isvyke i JAV greiciau bulve prarija nei isvaziave i UK.
    pritariu Uzkalnio minciai,kad Lietuviu bendruomenes uzsenuose yra visiska saves saviizoliacija.
    jau esam tokia tauta ir tas nesusiformavo per 50metu okupacijos.lietuviu klasikai jau savo kurinuose vaizduodavo „tipa is uzsienio“
    o kas Lietuvoj neperkama?

  8. Minis parašė:
    2010/09/02 14:36

    Sunku butu turbut vienareiksmiska atsakyma surast. Va zinojau tokia viena seima, kurios galva atsisakydavo lietuviskai sneket, nes mat darbe vadybos srity jam reikia angliskai sneket, o vakare ir per savaitgali ir namie pakalbejus lietuviskai anglu kalba sunkiai kalbasi. Bet cia kaip sakius taip pat gali buti toks pat liumpenproletaro variantas.
    Man buna idomiau, kai ateinu i darba ir nejausdamas su kolegom lietuviskai pradedu sneket, nes nebeliko didelio skirtumo tarp kalbu.

  9. Andrius Užkalnis parašė:
    2010/09/03 01:07

    O aš tai manyčiau štai dėl ko taip yra. Tamstos pažįstama Londone (kad jos anglų labai ribota, tai rodiklis) yra priblokšta ne tik svetimos kalbos, bet daugybės naujų savokų, dalykų ir minčių, kurių daugelio ji ir lietuviškai nežino. Taip lietuviai po rusų okupacijos eilę vadino „očeris“, nes nebuvo koncepcijos. „Bėk atsistok į očerį“. Londonas daug kam gali būti didžiulė nepažįstamo gyvenimo lavina.

    Išmanus ir greitas analogijų savo kalba žinojimas reikalauja tam tikro bendro išsilavinimo ir kultūros lygio. Ir įpročių versti tarp kalbų ir tarp kultūrų. Reikia manyti, kad Egipte gyvenančioji dukra geriau pasiruošusi ne tik lingvistiškai, bet ir kitoje kultūrinėje erdvėje augo.

    • grumlinas parašė:
      2010/09/03 11:29

      -> Andrius Užkalnis – dėl totalaus pribloškimo sutinku – įsisavinti naują pasaulį nėra taip lengva. Aš asmeniškai, būdamas užsienyje, stengiuosi galvoti bendravimo kalba (angliškai arba rusiškai, priklausomai nuo aplinkos), nes tai palengvina būtį 😉