Belaukiant eksursijos tęsinio, pafotkinau Aukštutinę pilį. Tai geriausiai išsilaikiusi ir labiausiai retauruota Malborko pilies dalis, tačiau ten irgi dar yra ką daryti. Susirinkus eksursijai, mediniu tiltu nuėjome į vidų. Prieš vartus mums papasakojo, kad čia iš esmės buvo vyrų vienuolynas, į kurį moterims įeiti buvo uždrausta. Brolių-vienuolių nebūdavo daug (maks. 100-120), tačiau jie surinkdavo didžiules kariuomenes iš visos Europos žygiams prieš pagonis. Vartų bokšto viršuje yra anga, pro kurią pildavo karštą smalą arba vandenį, nors to niekad neprisireikė – pilis niekad nebuvo užimta.
Įėjus į vidų per arkadą, kiem yra labai gražus šulinys, prie kurio visada budėdavo sargyba, kad kokie negeriečiai neapnuodytų.
Iš kiemo yra įėjimas į pilies kalėjimą, kuriame savo laiku kalėjo LDK Kęstutis, kol jam padėjo pabėgti vienas iš pilies tarnų – kadaise paimtas nelaisvėn lietuvis.
Pirma patalpa,kurią aplankėme – gerai įrengta virtuvė, šalia buvo duonos kepykla. Užlipus į antrą aukštą, pirmiausia aplankėme kapitulos posėdžių salę. Iš galerijos, einančios aplink visą pilį, gerai matosi pelikanas ant šulinio stogo viršaus. Gyvenamųjų kambarių lankymas buvo įdomus – aibė įvairių buities detalių, o ypač stebina mažytė lova. Be abejo, visada domina klausimas, kaipgi su tualetu. Pasirodo, tualetas pilyje buvo, o kelią į jį rodė velniukas su sparneliais – tipo skrisk kaip ant sparnų, nes koridorius į „ten“ ne tai kad ilgas, bet labai ilgas. Tualeto patalpoje – 8 kabinos, iš kurių „kūrybos“ produktai krisdavo į aplink pilį tekančią upę.
Apžiūrėjus tualetus, perėjome per vieną, antrą ir trečią miegamuosius, kuriuose įrengta religinio meno ekspozicijos.
Dar viena iš patalpų,kurion mes nepatekome prieš keletą metų – rekonstruojama Mergelės Marijos bažnyčia, į kurią veda taip vadinami „auksiniai vartai“. Pati bažnyčia dar ilgai bus atstatoma, nes sugriovimai žiaurūs.
Iš bažnyčios perėjiome į ypatingo gražumo konvento valgomąjį.
Apžiūrėjus dar keletą mažesnių patalpų, eksursija buvo baigta ir mes galėjome vėl išeiti pro Aukštutinės pilies vartus, pereiti Vidurinės pilies kiemą, kur stovi paminklas žymiausiems Vokiečių ordino didiesiems magistrams. Išėjus pro Vidurinės pilies vartus (pro mažuosius vartelius nelindome 😉 ) turėjome apeiti visą Vidurinę pilį tarp jos sienų ir papildomų įtvirtinimų. Buvo proga pažvelgti į tiltą tarp Vidurinės ir Aukštutinės pilių.
Na, ir išeidami dar užmetėme žvilgsnį į galimybę nusifotografuoti įvairiose tematinėse pozose 😉
Aplankius Malborką, reikėjo pasirūpinti nakvyne, tad daug nelaukdami nuvažiavome į Elbliongą. Pakeliui apžiūrėjome motelį, bet mūsų moteriškėm jis nepatiko, tad apturėjome truputį rūpesčių, kai daugiau motelių ar kokių „kwatery prywatne“ neradome iki pat Elbliongo. Tačiau pačiame mieste, teisingiau jo pakraštyje, radome palyginti nebrangų viešbutį tipo sporto-poilsio centras. Įsikūrėme, atlikome opingą, pavalgėme ir nuėjome liūliuko – rytojus vėlgi buvo suplanuotas įtemptas.
Tiesa, vėlgi vienon vieton surinkau Malborko pilies vitražus – dėl karo padarytos žalos jų nėra daug
Malbork, Zamek Wysoki
