Prabudę ryte, bepusryčiaudami nutarėme, kad ši diena bus poilsio diena, nes po intensyvių ekskursijų nebeturėjome sveikatos atostogauti. Numatėme nuvažiuoti kur nors į Helo Neriją, pasistatyti automobilius ir pagulėti pliaže bent kelias valandas. Motelio šeimininkė mus perspėjo, kad reiktų paskubėti, nes įdienojus bus labai daug atostogaujančių. Negaišdami išvažiavome. Pakeliui sustojome degalinėje užsipilidyti dujų ir išsišnekėjome su degalinės savininku, ką gi čia bracia litwiny daro taip toli nuo Lietuvos. Išgirdęs, kad planuojame pabūti kur nors prie jūros, degalinės savininkas mus perspėjo, kad geriausia apsistoti kažkur Chalupy apylinkėse, nes prie Helo bus sunku su parkingu.
Kad bus sunku, pajutome važiuodami iš Redos per Wladyslawowo į Helo pusiasalį, nes automobilių, judančių ta kryptimi, buvo nemažai. Privažiavus Chalupus (kažkur pusiasalio viduryje), radome neblogą (be abejo, mokamą) pustuštį parkingą ir ten apsistojome. Iki jūros buvo kokie pusantro šimto metrų per geležinkelio pylimą ir pušynėlį. Pliažas geras, platus, baltas smėliukas. Yra užkandinės, persirengimo kabinų nėra. Pradžioje žmonių buvo nedaug, paskui pradėjo rinktis. Išbuvome pliaže virš 4 valandų, tai sudegėme kaip reikiant. Vanduo šiltas, kelis kartus maudėmės. Savijauta – nu gryna Palanga 🙂
Kas patiko, tai lenkų protingumas – kas porą šimtų metrų iš medinių polių sukalti bangolaužiai. Jie neleidžia pakrantės srovėms nešti smėlio išilgai kranto, skirtingai nuo Palangos, kur „specialistai“ išardė akmeninį povandeninį bangolaužį, buvusį po senuoju mediniu tiltu, ir visas Palangos smėliukas nukeliavo šiaurėn, pas braliukus latvius…
Pasideginę ir pasimaudę, vėl grįžome į parkingą, kuris jau buvo pilnutėlis. Išvažiavome link Helo, pakeliui per mašinos langą apžiūrėdami vietas, mudviejų su brangiausiąja aplankytas prieš ketvertą metų. Na ką – parkuotis tikrai reikia tik tam skirtose vietose, nes visur pilna draudžiančių ženklų ir užrakintais ratais automobilių 😉
Hele nestojome, tik pasivažinėjome po patį miestelį, ir grįžome atgal, nes tauta jau šaukėsi valgio. Pakeliui buvome nusimatę tokį neblogą restoraną, kuriame ir pavalgėme. O paskui pasileidome link Elbliongo, kur buvome numatę apsistoti nakvynei tame pačiame sporto viešbutyje. Ką ir padarėme be problemų. Na, paskui buvo dar maisto apsipirkimas ir vakarienė neskubiai pasišnekant. Rytojaus dieną laukė dar viena pilis 🙂
Reda-Chalupy-Hel-Elbląg
