Kodėl nemėgstu Disnėjaus šedevrų? Vienas dalykas – totalus sirupas, kurio daug neišgersi; antras – po to, kai kadaise pažiūrėjau jų 1954 metais atliktą Ž.Verno romano „20.000 lje po vandeniu“ ekranizaciją, tai net žioptelėjau – kapitonas Nemo, kurį Vernas pavaizdavo kaip tragišką didvyrį, disnėjininkų pavaizduotas kaip nusikaltėlis-psichopatas. Ir nuo to laiko viskas – visa Disnėjaus produkcija mane alergizuoja.
Panašiai yra su rusų fantastu Lukjanenko, kuris organiškai nepakenčia amerikiečių ir pabaltijiečių ir tą viešai savo laiku demonstravo savo bloge. Ar su N.Perumovu, kuris pavogė J.R.R.Tolkino pasaulį ir jį perdirbo pagal savo supratimą, kur elfai ir su jais draugaujantys žmonės parodomi vos ne nusikaltėliais, kuriuos reikia sunaikinti, o orkai tampa vos ne simpatiškomis būtybėmis. Gal taip ir yra pagal Perumovo gėrio/blogio supratimą, bet man tai tiesiog pasityčiojimas iš Tolkino idėjų.
Galbūt tai perdaug ekstremistiška, bet…
Nemėgstu Disnėjaus filmų ir dar kai ko
Rgs 9th, 2010 by grumlinas
Koks sutapimas- ir aš nemėgstu, nors nežinau nei T., nei P., nei L.,
o ieškot, kas tokie – tingisi. ;(
-> Taškas – tai ir nesikankink 😉
Kartais ir sirupo reikia. 🙂 Man yra alergija tik kai kuriems disnėjiniams gliukams, bet ne visai produkcijai iš principo. Pavyzdžiui – visi katinai vaizduojami supermegablogiečiais, nu kas per nesąmonė… Taip, klasikines istorijas moka supošlint, bet originalūs siužetai visai geri. Na, bent jau multikų. Vaidybiniuose š procentas gerooooookai didesnis.
O Lukjanenko rašo gerai. Tegu būna šimtąkart сцуко realiam gyvenime, rašytojo talentą jis turi.
Dėl Perumovo, vienok, pritariu visom keturiom.
-> Njaa – kiekvienam – savo 😉
Tai yra, atsiprašau, dėl kačių pasitaisau – BEVEIK. Ibo yra gėris toks: http://www.youtube.com/watch?v=OeC1lV33wTc&feature=related
Kaifas, nesakyk, kad ne 😛
-> Njaa – nesakau, nors man visi šitie sirupiniai dainavimai VEU 😛
Man anksčiau irgi buvo veu. Paskui atsirado poreikis saldžiam pozityvui.
Ką kolega Grumlinas gali suprasti disnėjaus animacijoje… būdamas sovietinės propogandos auka ;). Kodėl Citroen įvaizdis mūsusoe blogas – todėl, kad jie genda..
-> xminde – na, sovietinę multiplikaciją aš irgi toli gražu ne visą mėgAU 😉
nesistebiu, nes ji kopijavo disnėjišką ;)… O tas kapitonas Nemo, tai buvo animacija ar meninis filmas? Tarp Diney animacijos kolekcijos neteko sutikti :(.
-> xminde – mIAninis, tfuble. 1954 metai
Kaaslink sovietinės multiplikacijos – toli gražu ji nekopijavo, ypač lėlinė, o ir originalumo nestigo – pvz., palygink Mikes Pūkuotukus 🙂
Aij ne – meniniai manęs nedomina, aš Disnejų tik kaip animatorių, tiksliau pieštinės animacijos kūrėją, vertinu ir pridursiu – nebūtinai už turinį, labiau už techniką. Lėlinė jau visai kitas žanras, kaip ir plastelininė… Tai nelyganami dalykai :).
Na Disnėjaus multikai – yra gerų, bet vaidybiniai – klaikuma ir kvailuma 😀
ir Karibų Piratai? Taip, disnėjaus vadybiniai filmai – didžiąja dalim šlamštas, bet yra ir super filmų.
-> Zae – apart reklaminių klipų, nesu jo žiūrėjęs – narrow-minded 😉
Yra 🙂 Visus ir suminėjai 😀
Disney vimdo jau vien todėl, kad Lietuvoje dabar beveik visos vaikiškos knygelės su disnėjiškomis iliustracijomis – jokios įvairovės. Čia kaip su orchidėjomis, kurios man buvo labai gražios tol, kol užplūdo visų namų ir įstaigų palanges.
-> Buka – va būtent – popsa pačiu blogiausiu pavidalu – masinė
o as megstu disnejaus filmukus (disney classics serijos), o kapitonas Nemos – cia jau kaip kiekvienas sutraktuoja – man visai jis ne tragiskas dydvyris….
-> Yo! – išmano kewlė apie debesį 😛
Robinas Hudas, Tadas Blinda, Kapitonas Nemo… Net ir Kinijoje savų kovotojų už vargdienius buvo :).
-> xminde – absoliučiai normalus eilinio žmogaus požiūriu teisingumo priešpastatymas prieš įstatymą
Dėl Disnėjaus senų vaidybinių (ne animacinių) filmų – pritariu. Bet tai ne vien Disnėjaus problema, man atrodo. To laikmečio amerikiečių kinematografijos apskritai.
Dėl Lukljano – pritariu Njaa komentarui, kad kas jis bebūtų, rašo jis gerai. Bent jau Veidrodžių-Atspindžių ir Sutemų ciklais man jis stipriai patiko.
O dėl Perumovo – vat tas apvertimas man labiausia ir patiko. Stilius – nieko ypatingo, slaviška propaganda – visiškai sucks (keista, man tai daug mažiau jautėsi pas Lukjaną, gal kad ten viskas gana atvirai), bet va alternatyvumas – gerai. Ir kažkaip jokio pasityčiojimo neįžvelgiu. Toks savotiškai artimas cinizmas, ir tiek 🙂 Arba gal čia tas atvejis, kai įžvelgi tai, ką labiausiai nori matyti 😉
-> Adis – kiekvienam – savo 😉