Feed on
Posts
Comments

Kolega Maliboo parašė tikrai vertą perskaityti postą apie verkšlentojus dėl blogo gyvenimo:
* Tu siurbi kasdien kava is McFako ar CoffeInn….
* Tu verki apie sunkumus, bet kas antra diena vis alucio atsineshi prie vakarienes. Arba savaites gale „atsipalaiduoji“, isgerdamas visa bonusa uz negerta savaite….
* Tu su masina vazineji kasdien i darba ir keiki tai benzo kainas, tai detaliu kainas, tai kamscius, tai viska kartu….
* Tu verki, kad pinigu visai nera. Tai kokio bybio tu dar vakar neatsisakei kabelines televizijos?…
* Tu sakai, kad neimanoma pradeti savo verslo, kad viskas yra sunku ir pasmerkta zlugti. Tikriausiai tie tukstanciai zmoniu, turguje darzoves pardavinejanciu ar gariunuose dzinsus, apie tai nieko negirdejo….
* Tu verki, kad pinigu drapanom visiskai nera, bet tikejimas tau neleidzia uzsukti i pigushkes (ismokti siuti isvis nesvarstoma)….
* Iduosiu baisia paslapti! Tavo telikas ir kompas naudoja elektros energija, uz kuria reikia moketi!…
* Tu rukai ir skundies pinigu stygium?…

17 Responses to “Verkšlentojams dėl blogo gyvenimo…”

  1. Viltė parašė:

    Taikliai 🙂 . Pridėčiau: norintis verkšlenti VISADA ras tam priežastį 🙂 ..
    Tokia savotiška neurozės forma, plintanti užkrato būdu 😉 . Veiksmingas gydymo būdas – išvežimas į vienkiemį be komunikacijų (iki plento ar artimiausios gyvenvietės 150 km), arba prabangesnis variantas – negyvenama sala, šoko terapija – melagingas (bet to nežino pacientas) pranešimas apie nepagydomą ligą dviems dienoms .
    🙂

    • grumlinas parašė:

      -> Viltė – na profilaktika tai tavo griežta 😀

      • Njaa parašė:

        Tarp kitko, teko pačiai (ne ant savo kailio) išbandyt panašią šoko terapiją. Rezultatai stulbinantys, tik, deja, neilgalaikiai. Išvada – liga nepagydoma, bet visgi įmanoma sukontroliuoti, kad labai sparčiai neprogresuotų…

        • Viltė parašė:

          Njaa, tokius dalykus sunku pamiršti, todėl kai prisimeni, viskas stojasi į savo vietas ir vėl norisi džiaugtis gyvenimu 🙂

  2. Viltė parašė:

    🙂 grumlinai, profilaktika yra sugebėjimas džiaugtis gyvenimu 🙂 .
    Aš pavardinau gydymo nuo verkšlenimo būdus 😉 . Griežti, bet teisingi, išbandyti asmeniškai, tiesa, šoko terapija ne savo noru 🙂 .
    Negydomas verkšlenimas pereina į sudėtingas melancholijos, pesimizmo ir depresijos formas. Taip kad – pirmyn džiaugtis gyvenimu, kuriame tikrai visko pakanka – jei abejojate, paklauskite, jei turite, senelių – KIEK jiems užteko 🙂 .

    • grumlinas parašė:

      -> Vilte – ir profilaktikai tokia šoko terapija tiktų, nes iš per gero gyvenimo žmogai nebežino, ko norėti.
      O senelių nebeturiu nė vieno. Nors žinau, kad jie gyveno labai sunkius gyvenimus: vienoje šeimoje 7 vaikai ant nepilnų 6ha žemės, kitoje – 14 vaikų…

      • Viltė parašė:

        Tada išties jie neturėjo net minties verkšlenti..
        Aš senelių taip pat neturiu, bet va kas įsiminė – tai jų gerumas ir ramybė. O kai pagalvoju, kiek jie išgyveno, tai labai stebina.
        grumlinai, gal galima daryti išvadą, kad tikrai iš gero gyvenimo žmonės p.. (nesikeikiu 🙂 ) ?

  3. Viltė parašė:

    P.S. Ne viskas, ko norime, yra reikalinga 🙂 . Reta, dėl ko verkšlename, verta ašarų 🙂 . Ir aišku – ne viskas, ko trūksta, yra stygius 🙂 .

  4. Njaa parašė:

    Šiaip jau aš Maliboo negaliu pakęst, bet daba negaliu neplot katučių. Puikiai surašyta 🙂

  5. scania parašė:

    Jei neverkšleni, nesiskundi – tai ir nesiseka 😀
    Čia Lietuva, taip sakant!
    Išbandyta daug kartų, patikrinta ne vieno žmogaus – pasigirk, pasidžiauk – apsiverksi 🙂
    Kita vertus, jei pats ir tiki savo verkšlenimais – tai jau šakės 😀
    O dar didesnės šakės, jei tiki kito verkšlenimais 😀
    Čia Lietuva, taip sakant 😀

    • grumlinas parašė:

      -> scania – degradavom iki
      Lietuva, Tėvyne mūsų
      Tu verksnelių žeme..

      • scania parašė:

        Tai kad ne 😀
        Dėl pasisekimo kelionėje paverklšeni – kaip priklauso, pagal tradicijas ir ritualus – ir viskas, tau kelionėje sekasi; o į paverkšlenimą ir verkšlentojas ir klausytojas žiūri tik kaip į ritualą 😀
        Juk skundiesi – tai tik dėl išorės, o kitas skundžiasi – irgi dėl to – juk kvaila imti į galvą išorę, kaip esmė viduje?! 😀
        Visada įtarinėjau tuos, kas rimtai žiūri į guodimąsi ir verkšlenimą. Arba jie apsimeta balažin kuo, arba tyčia erzina. Nors principe – ta tas pats 😀
        Čia Lietuva. Čia savas žino, ką kas reiškia. O ką svetimas galvoja…. Tam jis ir yra svetimas 😀 😀 😀