Šiandien geriau negu rytoj, rytoj geriau negu poryt… Kadaise tai atrodė kvailu juoku…
23 Responses to “Trečiadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Taigi, taigi- juk yra tokia daina:
Nienada pečialitsia-
Vsia žiznj vperedi,
Vsia žiznj vperedi,
Nadejsia i ždy.
Juokingiausia, kad tinka ir be 5 minučių nabašnikui.
Dar juokingiau, kad tinka ne tik soviet, bet ir qbilmečiui.
Dar – kad toji daina netokia jau ir banali.
-> Taškas – na man žyznius jau nebetiek „vperedi“, kiek „pozadi“… 😉
Dar buvo tokia dainelė:
…“Zdrastvui utro zavtrašnego dnia,
Zavtra budet lučše čem včera,
-> voldemaras – deja, planai nevirto tikrove…
Kadaise turbūt tai buvo sąmojis. Bet gyvenimas be vaizduotės – ėmė ir padarė taip…
Prisišnekėta, vienžo 😀
-> scania – neramu man, ką čia dar prisišnekėsim?
Neramu?!
Čia po viso to, ką prikalbėjo fantastai – neramu?! 😀
Na, bala nematė fantastų, jie naivūs – betgi kiek prikalbėjo siaubo rašytojai?! Ir tik – neramu?! 😀
Na, tiek to su tais siaubiakais, bet kiek mokslininkai prišnekėjo…
Mažos mažos mažulytės dalelytės užteks…. Ir užteks su kaupu… Ir to kaupo dar šimtą kartų užteks, kiek tie mokslininkai prišnekėjo….
Ir – tik NERAMU?! 😀 😀 😀 😀
-> scania – aš šaltakraujiškas 😉
O kiek dar jie neprišnekėjo :D?
-> xminde – praleidau tą jų neprišnekėjimą pro ausis – ir gyvent smagiau! 😉
seniai seniai, kai dar buvau studentas, mūsų Dizaino katedros (VDA) stalius, buvęs smetoniško karo laivyno jūreivis Alfonsas Repečka, pagiriotas nuolat murmėdavo:
„… Gyvenimėli, gyvenimėli, kada gi tu pablogėsi – kasdien tik geryn ir gražyn…“ 🙂
Geras 🙂
-> Andu – frazė buvo pasklidusi po Vilnių – studentaudamas ją girdėjau ne kartą
…ir po Aukštaitiją buvo pasklidusi. Sakyčiau – tebėra pasklidusi, bet kad retai ją girdžiu 🙂
Pabudai iš ryto, pravėrei akis – šviesu… vadinasi gyvas, tuom ir džiaugtis reikia… Dievulis mus ant šio svieto paleido lakstyti, maitintis ir daugintis – viskam tam sąlygos yra, bet jei poreikis važiuoti limuzinu, valgyti omarą ir… hm susimokėti už „paslaugas“, nu kolegos tada sorry… tai jau yra iš per gero gyvenimo 🙂
-> xminde – „lakstyti, maitintis ir daugintis“ – tai ir ameba moka, bet va klaviatūra barškinti kažką suprantamo tai jau nebe visi gyvi sutvėrimai sugeba 😉
Bet amebai gerai ir taip, o barškintojai vis nepatenkinti ir nepatenkinti 🙂
-> xminde – aj, norėjau parašyti kažką nepadoraus apie barškintojus, ale susilaikiau. Vienžo, supratai 😉
Nu tai.. bent mintimis grįžtame prie prado 😀
-> xminde – bent mintimis… 😉
„Pabudai iš ryto, pravėrei akis “ – jei nieko neskauda, įsitikink, ar esi dar gyvas 🙁
Jei pabudai – tai dar gyvas 🙂
Hmm, o kaip žinoti, kad gyvas?
O mažu jau tik sapne ar matricoje… 😀