Internetuose savo karinės-istorinės e-bibliotekos papildymui radau skenuotą ex-sovietinę instrukciją „Танк БТ-7. Наставление автобронетанковых войск РККА“, išleistą 1938 metais, o taip pat ir 1941ųjų leidimo „Танк БТ-7 Руководство службы“. Kadaise jos buvo su žyma „Slaptai“ 😉 Šiaip gal daugumai žmonių neįdomios knygos, bet va kažkaip jas peržiūrinėdamas pagalvojau, kad būtent BT-7 (kartu su jaunesniu broliu BT-5) sudarė daugumą sovietinės kariuomenės tankų armados, kuri 1939ųjų rugsėjį padėjo naciams pribaigti Lenkiją, o 1940ųjų birželį dalyvavo užgrobiant Lietuvą. Turbūt absoliučiai daugumai žmonių, išgirdus žodžius „karo metų rusų tankai“, kyla asocijacijos su tanku T-34, tik va 1940aisiais tų naujausių tankų rikiuotėje buvo labai nedaug. Tad Lietuvos keliais 1939 ir 1940 metais važiavo ratiniai-vikšriniai BT-7 ir BT-5, o taip pat aibė kitokių modelių lengvųjų tankų. Manau, jog daugelio mūsų seneliai matė šiuos tankus, pasipylusius iš Vilniaus krašto ir atvažiavusius iki pat Klaipėdos krašto sienos. Ir juos vairavę kariai mokėsi valdyti šituos tankus pagal mano atkapstytą instrukciją. Tad tokia istorinė įdomybė.
Na o 1941ųjų birželį šie tankai susirėmė su vokiečių panzer’iais. Lietuvoje BT tankų buvo nemažai sunaikinta ar net tiesiog pamesta, pasibaigus degalams ar sugedus. Tad taupūs vokiečiai surankiojo tuos pamestus BT, sutvarkė ir panaudojo įvairiems pagalbiniams tikslams (kova prieš partizanus ir pan.). Ir netgi davė specialų pavadinimą: Panzerkampfwagen BT 742(r).
Tai va kokios mintys kilo, peržiūrint seną knygą.
O kantriai skaičiusiems iki šitos vietos – kelios nuotraukos:
1935 metų BT-7 modelis (iš internetų)
1939.09.19 BT-7 sovietų užimtame Vilniuje (iš čia)
Alytaus apylinkės, 1941.06.22-23 – BT-7 iš 11 armijos 3 mechkorpuso 5 tankų divizijos taranavo vokiečių 7 tankų divizijos 25 tankų pulko štabo automobilį (iš čia)
Liūdnas tankų BT likimas karo pradžioje (iš čia)
BT-7 III Reicho tarnyboje kaip Panzerkampfwagen BT 742(r) (iš internetų)
Tarp kitko, vokiečiai BT-7 dėl būdingos išvaizdos, atidarius liukus, jį vadino Miki-Maus 😉
Priešpaskutinė nuotrauka daryta, berods, prie Vilniaus Universiteto .
-> robertas – taip, bet ką jie Senamiestyje su ta technika darė – nesuprantu
Ir prisirankioje visokiausiu senu rusisku tankeliu pasienyje jie tikejosi jais nuvaziuoti iki Maskvos. Ko Hitleris neprarado iki karo pabaigos – tai nepamatuoto optimizmo :)))
-> Adux – tai kad pagrindinė vokiečių tankų masė ir taip buvo PzKpfw III, kuris atitinka BT seriją pagal charakteristikas
„Skraidantis tankas“… Pagal efektyvumą galia/tonai ir dabar mažai tokių. Rusai šiuo atveju vėl buvo gudresni už kapitalistus, – susipirko technologijas ir visus aplenkė. Patiko palyginti BT7 ir japonišką 95:
http://www.youtube.com/watch?v=6k9gZPk3Tvk&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=bLKwq8JKIaw&feature=related
-> Rytis I – rusų tankistų plaučiai turėjo per burnas iššokti nuo tokio kratymo 😉
O kaslink japonų tankų – man jie visdaa sukelia isterišką krizenimą. Beviltiškas atsilikimo lygis, iššauktas: 1) menko priešų lygio (kinai ir to neturėjo) ir 2) bendsros tankų panaudojimo koncepcijos – lydėti pėstininkus ir psio
Jo, BT tankistams buvo nelengva… Bet užtat „svieterkom“ 🙂
(Su vėjeliu) Turbūt ne vien japonai tuo metu buvo atsilikę, panašūs vėžliapėdžiai-traktoriai važinėjo po Europą, pavyzdžiui tie patys prancūzai (taip jiems ir reikia):
http://www.youtube.com/watch?v=eIDg_ng-Qi0&feature=related
Tiesa, turbūt matėte, BT-7 „atgaivintas“ – kaimynai pasistengė, važinėja, toliau laksto 110 kmh greičiu, kadangi ištrauktas iš pelkės ir nelabai spėjo ten parūdyti.
-> Rytis I – tarp kitko, šitokius 1PK laikų francūziškus Renault FT17 (iš demobilio) turėjo ir tarpukario Lietuvos kariuomenė, ir tikr prieš karą juos ssusiruošė pakeisti čekiškais. tarp kitko – filmuko pabaigoje atkreipk dėmesį, koks jis nedidukas palyginti su žmonėmis
O BT-7 būtent ir buvo skirtas daugiau ratuotas važinėti nei vikšruotas. Kai reikėjo prie grynai vikšrinio T-34 pereiti – oi kiek vargo buvo…
Dėl vikšrinio, bei ratuoto… Paskutinė nuoroda, pažadu, ten beje kiek kuom nuvažiavo:
http://www.youtube.com/watch?v=1h8yhKUXQoU&NR=1
Pamiršau – čia tiems, kas atsparus propagandai 🙂
-> Rytis I – nu čia pas mane kiba ne bolševikų prieglauda? 😉
Nea. Nors.. propagandos medžiagoje kartais būna krislas, kuris, kuriame gali surasti visaip įdomių dalykų. Mėgstu paskaityti net bolševikų memuarus 🙂
-> Rytis I – mano lankomiausi blogai – neostalinistų. Iki šiol Lietuvoje neįvertinama grėsminga ideologija.
Juk jie savęs irgi neįvertina. Bet dabar šliaužiu atgal, jaučiusi kaip lietvamzdy 🙂
Sakyčiau, japonišką tanką vairavo amerikonas, ir vairavo kaip paskutinis balvonas. Ausin tokiam.
Nebent jam taip liepė 😀
Kad tas šalimais kitas tankas būtų gražesnis tokiame fone 😀
Tankas nesidaužo į žemę, nesipurto per reljefo nelygumus – į kairę dešinę vairuoji vairolazdėmis, o nosį aukštyn žemyn gazu.
Ypatingais atvejais galima spustelėti sankabą ar net stabdį. Ir tada vietoje to, kad trankytis kaip …., tankas plaukia reljefu 😀
O rusišką tanką vairavo rusas. Propagandiniais tikslais. Propagandine trasa. Ir rodė propagandiniu greičiu. Visada žiūrėk į dulkes 😉
Jo, pastebėjau, kad vietomis „propagandiniu“ greičiu lėkė tas BT… Bet pabaigoj į vandenį skriejo labai realia. Dėl 95 nežinau, pabaigoj tikrai ne vietiniai pozavo, kažkaip neatkreipiau dėmesio, bet najau norite pasakyti, kad…
… kad tankas yra mašina, ir ją galima valdyti, o galima tik sėdėti šoferio vietoj 😀
Yra toks menas valdyti mašinas (oficialiai menu nepripažintas), ir tas japoniškas tankas bandymuose su tuo menu nesusijęs, tiek ir tenorėjau pasakyti 😀
Šiaip teko susidurti su vikšrine technika, ir civiline, ir kariška – yra ten visokių aspektų, ir tai, kas iš šono matosi – ne viskas 🙂
Tarp kitko, tai pagal traktoriaus vikšrų pėdsakus matosi, važiavo priekiu, ar atbulas, ten ar čia, greitai, ar lėtai. O pagal nubuldozeriutą plotą matosi naujokas dirbo, ar mokantis, girtas, ar blaivas… 😀
-> scania – rusia važiuoja taip, kaip reikia važiuoti mūšio lauke, kad priešas tavęs nepašautų. Tarp kitko, bent kiek greičiau važiuodami jie nešaudė – neįmanoma nusitaikyti – ir šūviui sustodavo (jei atidžiai skaitei „4 šunis ir tankistą“).
Parodytus bandymus vykdo anglai, ir panašu, kad kažkur Indijoje(?)
Šiaip jajonas Type 95 teišspausdavo 45km/h keliu, tuo tarpu čia parodytas jo konkurentas amrikėnų M5 – 58km/h
Man tik krito į akis, kad japonišką tanką valdė atbulomis rankomis kojomis. Ir ne tech duomenyse mėsa 🙂
O kokiame kūrinyje yra ruso tankisto aso dvikova su vokiečių tankistu asu? Kur rusas skaičiavo per kiek laiko užtaiso vokietis? Kažką žinau, reiškiasi 🙂
-> scania – taip, tas vairuotojas daugiau bijojo dėl savęs, nei norėjo ištirti priešo techniką
-> Rytis I – čia WordPress pokštai su tuo lietvamzdžiu. Reiks sumažint lygių skaičių musėt
Grįžtant prie senesnės temos. Jei seneliai matė tokius tankus, tai tankistai naudojosi šitais žemėlapiais:
http://greif.uni-greifswald.de/geogreif/geogreif-content/upload/rs/N-34-20-nord.jpg
ir kiti aukščiau.
Soriukas jei visiems tai jau žinoma. Mane sudomino pats faktas, – sovietai kokiais 38 metais skubiai pasidarė neblogus topografinius karinius žemėlapius – Pabaltijo, Ukrainos, Lenkijos… Jau tada ruošėsi stambiems manevrams? Žemėlapiai daugumoj dar pagal carinius, bet yra ir pagal 20 metų duomenis.
-> Rytis I – karo neišvengiamumą jautė visi, karui ruošėsi visi, tad nenuostabu, kad Sovietai buvo „vperedi planety vsei“. Plius, jei ir nelabai tiki V.Suvorovu, vistiek jo idėja apie Stalino pasiruošimą užgrobti Europą nėra labai iš piršto laužta. O be žemėlapių kariuomenė akla…
GeoGreif liuks puslapis, ten gerų daiktų prikrauta