Feed on
Posts
Comments
«
»

Kai kada nustembi, pamatęs kažkadaise matytus žmones

Spa 19th, 2010 by

Kažkadaise jį matydavau Kauno švietimiečių bendrabutyje – ilgaplaukis moksleivis, besižavintis indėnais, grojantis gitara. Išaugo žmogus į tikrai įdomią asmenybę, susiejusią teologiją su metalo muzika, bet jų nesumaišusią:
Visada mėgstu aiškų stilių ir tradiciją. Kartu įtariai vertinu tradicijų maišymą. Maišomos tradicijos praranda savo grožį, jėgą, jų prasmė praskiedžiama, tokios jos tampa neveiksmingos ir galiausiai būna išmestos. Šiuo atveju kalbame apie dvi tradicijas – metalo scenos ir liturginę. Manau, viena iš didelių klaidų yra mėginti roko muziką perkelti į liturginę erdvę, o liturginę muziką palikti tik sceninėje erdvėje. Tokia „sceninė liturgija“ praranda savo jėgą. Na, o roko muzika bažnyčioje net ir skamba blogai, nes liturginė erdvė dažniausiai nepritaikyta roko atlikimui.

Posted in Įdomu

4 Responses to “Kai kada nustembi, pamatęs kažkadaise matytus žmones”

  1. liuka parašė:
    2010/10/19 23:59

    tai juk didysis Benas. VDU Teologijos fakulteto jau ex dekanas .
    va cia tvirto zmogaus pavyzdys.

  2. Dalia Tamasiene parašė:
    2010/10/20 09:45

    Na kas gi Beno nepazista :DD Mano buves kaimynas ir siaip teke susidurti kadaise 😉

  3. Gintaras Rumsas parašė:
    2010/10/20 11:45

    @Dalia Tamasiene – pasirodo, jį visi pažįsta 🙂