Vakar parduotuvėje nusipirkau netikro zuikio vakuume (žinau, žinau, iš ko jį kepa, bet kai tenori nedidelio gabaliuko, jį kepti namuose nėra prasmės). Parsinešėme pirkinius namo, turėjau dar svarbalų, tai kažkiek užtruko, kol susitvarkiua. Grįžęs namo, nutariua užkąsti to savo quasi-zuikio, bet brangiausioji pranešė, kad nesivarginčiau ieškodamas – kol ji tvarkė pirkinius (apsiperkame kelioms dienoms), iš prieškambaryje buvusio krepšio zuikis nukeliavo mūaų mažajam bastetėliui pilvan. Vakuumo juk rankom neperplėši, o jis trečdalio pagrindinių dantų nebeturi! Blemba, kaip vistik viską galima padaryti, kai LABAI NORI.
Apie ką čia aš norėjasu pasakyti? Aaa, galbūt apie tai, kad yra kategorija žmonių, kuriue nesuka galvos dėl kitų. Jiems reikia – reiškia, pasaulis turi suktis aplink juos.
Aha, o man teko palaukti, kol išsitroškino mėsa-ryžiais kimštos paprikos. Buvo NIAM 🙂
Vadinasi netikras zuikis buvo geros kokybės. Pirktus tokio pobųdžio produktus aš valgau tik tada, jei nebrokyja mano katinas…
-> Virgilija – taip, mes irgi visokias dešreles pirma ant katino išbandom. Jei jis neėda – tada šunukui šventė 🙂
Gal tas zuikis puikis davė į kojas, kurių neturi.
-> Taškas – nu kad nea, mateu aną dar iš mašinos nešdamas 😉
Ne tą moralą gale padėjai, turėjo būti „viską galima padaryti, kai LABAI NORI.“ Arba tai – jei kuo nors nenori dalintis, tai nepalik be priežiūros. Arba – kas pirmesnis, tas gudresnis. Arba – netikėk viskuo, ką brangiausioji sako, o gal ji irgi labai labai užsimanė zuikio? 😉
-> Njaa – na, kaslink brangiosios – ana tokių zuikių nevalgo, jai geriau bulviniai ar kopūstiniai blynai
tai kaip matau,Tamsta, gryztat prie senu mitybos iprociu;-)
-> liuka – e-be-be 😛 😉 Kuo noriu – tuo nuodijuos
jo .juk 2012 vistek bus galas;-) 🙂
-> liuka – sakai? Nu tai reikia pamažu ruoštis 😉