Feed on
Posts
Comments

16 Responses to “Raštai ir pavidalai / Patterns and Forms”

  1. scania parašė:

    Čia irgi „sena ir nauja“, bet tik prieš daug metų daryta? 🙂

    • grumlinas parašė:

      -> scania – nu kad pagal nusidėvėjimo laipsnį tai greičiau tik dviejų tiekėjų produktai viename 😉

      • scania parašė:

        …reiškia ir senovėje statybose bardakas buvo… 😀
        Vaikystę praleidau penkiaaukštyje, kurį statė trys įmonės. Aukštai skyrėsi ir išplanavimu (tas pats projektas) ir šiluma (tos pačios medžiagos) ir net sienų spalva (plytos tikrai tos pačios gamyklos) 😀
        Statyba yra statyba… 🙂

  2. Minis parašė:

    Nezinau, man sitos plytos kazkaip nelabai risasi i idomu rasta.

    • grumlinas parašė:

      -> Minis – skirtingi rudumo/raudonumo atspalviai

      • Minis parašė:

        Na tiek as dar iziuriu, bet koks rysys, kokia forma sukuriama ar pan. ?

        • grumlinas parašė:

          -> Minis – o tau neužtenka, žiūrint į senų laiko nugludintų įvairiaspalvių plytų sieną, tiesiog pajausti, kad tai GRAŽU? Ar vistik reikia, prisiskaičius fotografijos vadovėlių, ieškoti kažkokios prasmės/esmės/ryšių/formų ten, kur kitam tiesiog užtenka jausmo?

          • Minis parašė:

            As neturiu gysleles 🙂

            • grumlinas parašė:

              -> Minis – matai, man asmeniškai techninis nuotraukos išpildymas yra antroje vietoje po jos pajautimo. Gal todėl daugybė kadrų lieka tik mintyse, nes tai yra tik įspūdis, kurio neužfiksuosi

              • Minis parašė:

                Grumlinai, juk esi technikos zmogus, matai grozi gelzgaliu kruvoj ir svelniai vadini kibirux’u ar pan. Tam grozio pajautimui, net Tau reikia ziniu, na gal ne ziniu, bet nors islavinto skonio. Nezinau ar galima priimti kito poziuri paraidziui, bet manau, kad gal idomu nors isgirsti. Manau, kad perskaites kazkokia knyga suzinojai apie trecdaliu taisykle, taip pat zinai, greiciausiai, kad paveikslai taip sukomponuoti beveik universaliai visiems atrodo grazus. Taip pat ir kitos „taisykles“ gali kurti „grozio pajautima“. Siuo atveju as nesiginciju, ar tai grazu Tau, tiesiog pastebiu, kad tai nera universalu.
                O jei idomu, tai as fotografuot labiausiai mokausi lankydamasis http://www.photosig.com , bet ten (jei sugalvotum prisijungt) daznai i vata nevynioja savo minciu apie nuotraukas. Man ta praktika patiko, daug ko ismokau neimdamas formalaus vadovelio.

  3. grumlinas parašė:

    -> Minis – pats labai teisingai pastebėjai: „Nezinau ar galima priimti kito poziuri paraidziui, bet manau, kad gal idomu nors isgirsti“. Taigi, man įdomu išgirsti paties nuomonę, bet, kaip jau ir pats pastebėjai, aš turiu ir savo požiūrį 😉 Nes jis paremtas tuo, kad kiekvienas matome pasaulį kiek kitaip (savo mintis kiekvienu konkrečiu atveju išdėsčiau), tik tą nevisada lengva suvokti ir pripažinti.
    Aš asmeniškai į svetimą kūrybą žiūriu labai atsargiai, nes galbūt autorius mato kažką tokio, ko nematau aš. Tad mano reakcija elementari – „gražu/negražu“, tik netgi „negražu“ garsiai aš ne visada išreiškiu 😉

  4. scania parašė:

    Įsižiūrėjau į nuotrauką. Grįžtu prie pirmos minties – tai „sena ir nauja“, tik prieš šimtą metų 🙂
    Apart plytų spalvos – kas krenta į akis – yra dar ir tarpai tarp plytų. Tarp tamsesnių – gilesnis šešėlis, reiškia, skiedinys labiau laiko paveiktas 🙂
    Dabar esu susiintrigavęs – o kokiomis plytomis kosmetika atlikta – senosios, tamsios – yra rankų darbo; bet lyg ir naujos atrodo vienetinės 🙂