Kolega Taškas vis į temą cituodavo Šekspyro sonetus, o aš vis pamiršdavau jam kaip nors ką nors gero/gražaus prezentuoti. Tai va, gal jam (o ir kitiems) bus įdomu, jog Didžioji Britanija Antrojo pasaulinio karo metais nuleido į vandenį seriją iš 12 minų tralerių, pavadintų Šekspyro herojų vardais (tarp kitko, dydžiu panašūs į tarpukario Lietuvos „kreiserį“ 😉 „Prezidentas Smetona“):
HMT Celia (T134)
HMT Coriolanus (T140)
HMT Fluellen (T157)
HMT Hamlet (T167)
HMT Horatio (T153)
HMT Juliet (T136)
HMS Laertes (T137)
HMT Macbeth (T138)
HMT Ophelia (T05)
HMT Othello (T76)
HMT Romeo (T10)
HMT Rosalind (T135)
(pajuodinti – žuvę karo metu)
HMS Coriolanus
Bet ant bangų bekraščio okeano
Ne vien galingi supasi laivai.
Audrų nugairintas luotelis mano
Juk irgi nardo tarp vilnių laisvai.
(80)
Oho, jaučiuosi pamalonintas, gal kiek nepelnytai.
Šekspyro eilės genialios. Net jo meilės sonetuose galima atrasti kad ir … politikos.
Argi šios – ne padrąsinimas mums visiškai sumautame pasaulyje. Kuriame mes vėl ir vėl susimauname. Gal negalutinai? 🙂 Gal pats juodžiausias – 66 – tas Sonetas – vis tik ne apie mus, tiksliau Mūsų Valstybę?
Dėkui Gaspadoriui.
-> Taškas – bile tiko 😉 Bepigu buvo anglams, tiek laivų turint, kelis dedikuoti Šekspyrui 😉