Su aerofotografine nuotrauka dirbu nuo 1982ųjų, su kosmine – nuo 1993ųjų. Regis, laikas susiformuoti rutinai ir kasdienybei. Na bet ne – iki šiol būna toks krepštelėjimas dūšioje, kai peržiūriu naujausią nuotrauką; bet dar didesnis – kai seną 😉
Tai va, darbe atradau ko gero seniausią sovietmečiu darytą ir (laimei) išlikusią aerofotonuotrauką Lietuvoje (atsargiai, kadras 3,6MB), ir kaip sykis virš mano tikrosios gimtinės Pakruojo rajone. Laimei, savo laiku mes nesunaikinome šitų nuotraukų nors protingi žmonės sakė: „Meskit viską lauk, kam tų tik vietą archyve užimančių senienų reikia?“
O dabar kažkoks labai savotiškas jausmas apima, kai, peržiūrėdamas tuos kelis išlikusius vaizdus, suvoki keletą paprastų, bet esminių dalykų:
1) viso labo tik antroji taiki vasara, po nacių išvarymo 1944aisiais. Žmonės pamažu bando susidėlioti gyvenimus „prie naujos valdžios“, nors yra tikinčių, kad „jei ne Kalėdoms, tai Velykoms tikrai amerikonai bus“
2) Lietuvoje kolūkių praktiškai dar nėra, masinė kolektyvizacija prasidės tik 1947aisiais (iš tkrųjų ši aerofotonuotrauka ir būtent buvo skirta paruošti kartografinę medžiagą kolektyvizavimui), matosi valstiečių sklypeliai, tiek išlikę iš tarpukario laikų, tiek atsiradę po pokarinės žemės reformos. Kiek tų sodybų, upelių ir miškelių vėliau sunaikino melioracijos monstras…
3) mano tėvai dar viso labo gimnazistai Švėkšnoje – mamytei 15 metų, tėveliui – 17 -, net nenujaučiantys, kaip čia toliau klostysis jų gyvenimas. O susiklostė gal ir nieko
4) iškarpos centre matyti Gataučių pradinė mokykla (kurioje po keliolikos metų dirbs mamytė ir kūdikiausiu aš) ir jaunas sodas (dabar baigiantis išmirti, o ir pati mokykla apleista) prie jos
Mums nuolat kala „Žvelkit į ateitį!“ Taip, į ateitį žvelgti būtina, tačiau ne mažiau teisingas ir kitas teiginys – „Pamiršę istoriją, bus priversti ją kartoti“ Technika ir technologijos – ateities dalykas, tačiau mūsų sielos komfortas dažniausiai slypi geruose prisiminimuose
O nuotraukos tikslas – žvalgybinis?
-> troy – ne, žemės ūkio kartografavimas – darė civiliai, greičiausiai iš Leningrado įmonės. Objektas nedidelis, darbai užlinko dėl vietinių specialsitų nebuvimo, todėl tuometinis TSRS premjeras uncle Joe 1950 ir įsteigė mūsų kontorą
Labai įdomu, o juk galbūt kažkur saugomi ir visos Lietuvos panašios foto. Rusijoje tų archyvų tūkstančiai, ir nebūtinai megapoliuose.
-> Rytis I – taip, kažkur saugoma. Tik va atrasti sunku, ir ne dėl blogos Rusijos valios, o todėl, kad ta medžiaga, kaip niekam nebereikalinga, geriausiu atveju užkišta, o blogiausiu – sunaikinta
Tai, ką matai, išliko atsitiktinai
Turbūt nemaža kolegų iš plačiosiosios „tėvynės“ dar malasi cybererdvėje, gal kas ką ir žinotų.. Aišku, jei šios aerofoto darytos konkrečiam objektui, turbūt privalomai buvo naikinamos, bet fotografuodavo tais laikais juk ir kartografiniais tikslais.
-> Rytis I – nebepalaikau jokių kontaktų su ex-valdžia. Kaip ir sovietmečiu nelabai stengdavausi bendrauti 😉 O tie, kas kontaktavo glaudžiau dėl darbinių santykių – pensijoje arba Anapilyje
Šiaip aeronegatyvai, jei tik ne režiminių skridimų (vadinamieji „paro“), būdavo paliekami užsakovamas. Režiminiai po pasinaudojimo būdavo perduodami atitinkamoms institucijoms, o kas toliau – tik joms spręsti. Pvz, Kaliningrado srities nesu matęs nė vieno aerofotografavimo ploto, kur nebūtų įslaptintas – juk beveik trečdalis viso ploto buvo kariniai poligonai, kuriuos maskuodavome mišku, kad tik galėtume pasinaudoti likusia dalimi
Beveik siurrealizmas. Beveik tas pats, kas pamatyti save, einantį pradžios mokyklon…
-> Taškas – arba savo tėvus per jų pirmą pasimatymą – maždaug tuo metu tas turbūt ir įvyko…
Bet tai 0,00 – palyginus su Karalium ir Sakaruku, j…BBB
-> Taškas – hmmm, nepagavau minties 🙁
pardon, nesusilaikaiu – per TV tas Sacharuk, per radiją tas pats, pardon.
Vienžo, nėr nieko svarbiau už tas apkaltas ir apkalbas.
Pavydžiu tiems, kas nežiūri TV, aš žiūriu kartais- per dažnai 🙁
-> Taškas – avooo kas… aš kai durnadėžės nežiūriu, tai tos litwinų problemos teka pro šalį, kaip myžalai iš perpildyto biotualeto 😉
Norėčiau paprieštaraut – karaliai ir kiti tokios foto akivaizdoje ilsisi… Tokių karaliukų, sukriukų visais laikais buvo, yra ir bus.
Ką pastebėjau, – kur buvo vienkiemiai, geriausiu atveju liko medžiai. Miškelis. Šiaip įdomu, jei dapuls rankos pasluoksniuosiu psd formate, nors ne mano gimtinė, o visdėlto…
-> Rytis I – va būtent – vietoje žodžių trydos per durnadėžę kur kas prasmingiau nuskenuoti tuos kelis per stebuklą išlikusius kadrus
Jei bandysi „sukergti“ 1946 su http://www.maps.lt 2005 nuotrauka – turtėtų neblogas sutapdinimas gautis, nes hidrografijos tinklas, panašu dar prieš karą buvo „patiesintas“
Jo, su ortofoto ir bandžiau lyginti. Bet vėliau, žiaurneturkada 🙂
-> Rytis I – nesvarbu, tiesiog mintį norėjau išsakyti
Šiaip gana keistoka matyti tokius senus drenažo griovius, nes mano vaikystės kaime vingiuotus upelius sunaikino tik 1967?69 metais
„Šiaip gana keistoka matyti tokius senus drenažo griovius“ – zimagorų darbas. Senelio profesija, iš Žemaitijos prasikasė per visą Lietuvą iki Suvalkijos, kur ir apsistojo ūkininkauti. Sausindavo pelkes, kasdavo durpes.
-> vyr – apie zimagorus tai žinau, tik kažkaip iki šiol nesusiejau jų su tokiais gana įspūdingais grioviais