Vaikystėje man vienas iš laimės variantų buvo sėdėti obelyje ir skaityti knygas, retkarčiais sukramtant obuolį. Kažin, ar tai unikalus atvejis?
21 Responses to “Ketvirtadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Ne visai. Vienas jau buvo.
Tiesa, tasai buvo jau suaugęs.
Ir gulėjo po obelim. Tai gavo per galvą jos vaisiumi.
Keista, bet to pasėkmės lyg šiol veikia mokinukus.
-> Taškas – ne aš tą ovbuolį numečiau, nu tikrai ne aš. Aš tik graužtukus 😉
Per tuos obuolius vienos nelaimės. Tai iš rojaus išmeta, tai koks gavęs per galvą padidina mokinukams mokymosi krūvį 🙂
-> MariukasM – gyvenimas pilnas siaubų 🙁
Skaityti medyje? Dievaži, tik berniūkščiai gali prisigalvoti tokių nesamonių. Visi gi žino, kad patogiausia skaityti ant triušidės stogo! Na, dar ėdžiose, bet tada reik pirma iš senelio nukniaukt prožektorių…
Užskaitau skaitymo vietą!
-> Njaa – na, naktį daržinėje ant šieno, pasišviečiant prožektoriumi ir klausant „Radio Luxembourg“, yra dar fainiau. Tik va seneliai vis stebėdavosi, kad labai greit batarejkos vasarą ir prožektoriuje, ir VEFe nusėda… 😉
Niii, man daržinė jau buvo per daug… daržinė. Kamerinė aplinka, tipo senbernaro būda, ėdžios ar zaziukas – vo, čia tai liuks. Nu bet čia vakarais ar vėsiu metų laiku, o kai šilta – tai jau triušinykas. Ai, nu bet anas po vyšnia stovėjo, tai irgi užkandinė vietoj.
-> Njaa – kai daržinės šalinė privaryta šieno beveik iki stogo – labai kameralu gaunasi
Kai taip, tai jo, o kai daržinė paskaičiuota ant trijų karvių, o tvarte tik viena – jau nelabai kažkaip. 🙂
Ale ėdžios vis tiek super – užkandos gal ir nėr, ale yra savų kompanija 😉
Man medžiai tarnavo apžvalgos bokštais.
Tad „medis = skaitykla + užkandinė“ yra kažkas originalaus 🙂
-> robertas – kiekvienas turėjome po personalinę šaką 😉
-> grumlinas,vėl varom kažkiek sinchroniškai 🙂 . Obelyje aš irgi sėdėjau, bet tik pirmus metus. Skaityti tada buvo dar neįdomu; buvo įdomu tik įsikarti ir sėdėti (buvo man ~7,5m). Po poros metų, vasarai vėl grįžus kaiman, su papūnio pamesta idėja ir brėžiniais, buvo įsirengtas „būstas“ ąžuole. Tokiame poros šimtų metų senumo; kur xren suaugęs įsikars. Neperlyjamas, ir nepermatomas. Va būtent ten aš, būdamas pradinuku, ir išstudijavau gerokai vėlesnių klasių tiek geografijos, tiek zoologijos, tiek istorijos bei (sekančią vasarą) fizikos ir geometrijos vadovėlius 🙂 . Tais laikais jaučiausi originalu (vos ne debilu; vietoj kad gaudyti karosus ar pjaustyti dėles skaitančiu vadovėlius), bet nė kiek nesigailiu.
Ir, kaip paaiškėjo, ne aš vienas žiloje jaunystėje po kaldra ne šiaip dročinau, o skaičiau visokias protingas knygutes su lampiečka ir 4,5V batareika… Nu smagu! 😀
-> proffanas – na taip, man skaitymas po kaldra -> akulioriai nuo 4 klasės 😀
…aš be akinių ištempiau iki septintos; o mokykloje nenešiojau ir iki dešimtos. Ligšiol juokiuosi prisiminęs, kaip su savo sudėjimu bandydavau įsirangyti priekiniuose suoluose, kad lentą nors kažkiek per kontrolinius matyčiau 😀 .
Tiesiog paraidžiui suprantu arabų tezę, kad mokslas- kartus, bet jo vaisiai- saldūs… 😉
Tamstos vietoje rašyčiau ne papūnis, o Papūnis.
-> proffanas – antras suolas visad buvo mano…
-> Taškas – mumi jumi nesuprato…
->taškas: mumim būtinai pasikartosime gramatikos, o ir slengo, o ir visokių pagarbą reiškiančių žodelių kursą. Ir jei papūnis, išvadintas tokiu iš Didžiosios raidės, duos mumim snukin, tamstai grąžinsiu su procentais, kad praeitų noras bukai komentuoti. Jei parašyta: papūnis, vadinasi, tai papūnis, velniai griebtų. O ne kažkoks Papūnis. Parašinėk ant tualetinio popieriaus, jei nagai niežti.
-> proffanas – nu-nu, nereikia taip generuoti
Nu, duodi- norėjau tik pasakyti, kad toks žmogus vertas pagarbos- na, kad leido paaugliui kabarotis medyje, nedraudė, kaip įprasta etc.
Diržo – kaip ir meilės- irgi niekad nebūna per daug.