Feed on
Posts
Comments

Vaikystėje man vienas iš laimės variantų buvo sėdėti obelyje ir skaityti knygas, retkarčiais sukramtant obuolį. Kažin, ar tai unikalus atvejis?

21 Responses to “Ketvirtadienio mintis apmąstymui”

  1. Taškas parašė:

    Ne visai. Vienas jau buvo.
    Tiesa, tasai buvo jau suaugęs.
    Ir gulėjo po obelim. Tai gavo per galvą jos vaisiumi.
    Keista, bet to pasėkmės lyg šiol veikia mokinukus.

  2. MariukasM parašė:

    Per tuos obuolius vienos nelaimės. Tai iš rojaus išmeta, tai koks gavęs per galvą padidina mokinukams mokymosi krūvį 🙂

  3. Njaa parašė:

    Skaityti medyje? Dievaži, tik berniūkščiai gali prisigalvoti tokių nesamonių. Visi gi žino, kad patogiausia skaityti ant triušidės stogo! Na, dar ėdžiose, bet tada reik pirma iš senelio nukniaukt prožektorių…

    • R parašė:

      Užskaitau skaitymo vietą!

    • grumlinas parašė:

      -> Njaa – na, naktį daržinėje ant šieno, pasišviečiant prožektoriumi ir klausant „Radio Luxembourg“, yra dar fainiau. Tik va seneliai vis stebėdavosi, kad labai greit batarejkos vasarą ir prožektoriuje, ir VEFe nusėda… 😉

      • Njaa parašė:

        Niii, man daržinė jau buvo per daug… daržinė. Kamerinė aplinka, tipo senbernaro būda, ėdžios ar zaziukas – vo, čia tai liuks. Nu bet čia vakarais ar vėsiu metų laiku, o kai šilta – tai jau triušinykas. Ai, nu bet anas po vyšnia stovėjo, tai irgi užkandinė vietoj.

        • grumlinas parašė:

          -> Njaa – kai daržinės šalinė privaryta šieno beveik iki stogo – labai kameralu gaunasi

          • Njaa parašė:

            Kai taip, tai jo, o kai daržinė paskaičiuota ant trijų karvių, o tvarte tik viena – jau nelabai kažkaip. 🙂
            Ale ėdžios vis tiek super – užkandos gal ir nėr, ale yra savų kompanija 😉

  4. robertas parašė:

    Man medžiai tarnavo apžvalgos bokštais.
    Tad „medis = skaitykla + užkandinė“ yra kažkas originalaus 🙂

    • grumlinas parašė:

      -> robertas – kiekvienas turėjome po personalinę šaką 😉

      • proffanas parašė:

        -> grumlinas,vėl varom kažkiek sinchroniškai 🙂 . Obelyje aš irgi sėdėjau, bet tik pirmus metus. Skaityti tada buvo dar neįdomu; buvo įdomu tik įsikarti ir sėdėti (buvo man ~7,5m). Po poros metų, vasarai vėl grįžus kaiman, su papūnio pamesta idėja ir brėžiniais, buvo įsirengtas „būstas“ ąžuole. Tokiame poros šimtų metų senumo; kur xren suaugęs įsikars. Neperlyjamas, ir nepermatomas. Va būtent ten aš, būdamas pradinuku, ir išstudijavau gerokai vėlesnių klasių tiek geografijos, tiek zoologijos, tiek istorijos bei (sekančią vasarą) fizikos ir geometrijos vadovėlius 🙂 . Tais laikais jaučiausi originalu (vos ne debilu; vietoj kad gaudyti karosus ar pjaustyti dėles skaitančiu vadovėlius), bet nė kiek nesigailiu.
        Ir, kaip paaiškėjo, ne aš vienas žiloje jaunystėje po kaldra ne šiaip dročinau, o skaičiau visokias protingas knygutes su lampiečka ir 4,5V batareika… Nu smagu! 😀

        • grumlinas parašė:

          -> proffanas – na taip, man skaitymas po kaldra -> akulioriai nuo 4 klasės 😀

          • proffanas parašė:

            …aš be akinių ištempiau iki septintos; o mokykloje nenešiojau ir iki dešimtos. Ligšiol juokiuosi prisiminęs, kaip su savo sudėjimu bandydavau įsirangyti priekiniuose suoluose, kad lentą nors kažkiek per kontrolinius matyčiau 😀 .
            Tiesiog paraidžiui suprantu arabų tezę, kad mokslas- kartus, bet jo vaisiai- saldūs… 😉

  5. grumlinas parašė:

    -> Taškas – mumi jumi nesuprato…

    • proffanas parašė:

      ->taškas: mumim būtinai pasikartosime gramatikos, o ir slengo, o ir visokių pagarbą reiškiančių žodelių kursą. Ir jei papūnis, išvadintas tokiu iš Didžiosios raidės, duos mumim snukin, tamstai grąžinsiu su procentais, kad praeitų noras bukai komentuoti. Jei parašyta: papūnis, vadinasi, tai papūnis, velniai griebtų. O ne kažkoks Papūnis. Parašinėk ant tualetinio popieriaus, jei nagai niežti.

      • grumlinas parašė:

        -> proffanas – nu-nu, nereikia taip generuoti

      • Taškas parašė:

        Nu, duodi- norėjau tik pasakyti, kad toks žmogus vertas pagarbos- na, kad leido paaugliui kabarotis medyje, nedraudė, kaip įprasta etc.
        Diržo – kaip ir meilės- irgi niekad nebūna per daug.