Feed on
Posts
Comments

Žiūrėjau per History Channel dokumentiką apie sąjungininkų vykdytus strateginius Vokietijos miestų bombardavimus, kai šimtai bombonešių bombardavo ne konkrečius taikinius, o tiesiog vertė padegamąsias bombas tūkstančiais ant civilių galvų, kad tokiu teroru sunaikinti vokiečių valią priešintis. Rezulatai buvo įspūdingi – dešimtys tūkstančių žuvusių, bet niekiniai – vokiečiai nepasidavė.
Pagalvojau, kad šiandien tokie dalykai iš esmės neįmanomi – kariškiai būtų suėsti gyvi visokių pacifistų ir bendražmogių. Kodėl tas buvo įmanoma tuomet? Gal todėl, kad tuomet ėjo kalba apie demokratijos išlikimą kovoje prieš totalitarizmą, ir tai buvo žutbūtinė kova KAS KĄ? O šiandien demokratija gali sau leisti pasirinktinai naikinti nepatinkančius priešus. Ryžtas pakeistas išrankumu.

12 Responses to “Antradienio mintis apmąstymui”

  1. troy parašė:

    Mano galva tai dar grįš tas laikas , kai pacifistai užtils ir tada kas ką.

  2. Taškas parašė:

    Pesimistiškai : „Niekada nesakyk niekada“
    Optimistiškai: „Kai pacifistai patys pradės tokią kovą dėl taikos, kad neliktų akmens ant akmens“

  3. urvinis parašė:

    „…ėjo kalba apie demokratijos išlikimą kovoje prieš totalitarizmą…“

    Sakot, mėgstate skambius lozungus? Tiesiog kaip istorijos mokytojas vaikučiams, gražu. Tik ar ne trupučiuką per gražu, kažin.

    Kovojo už demokratijos išlikimą? Žodžiais- taip, nors, kai skaitai anų metų laikraščius, ten to žodžio „demokratija“ ne taip daug ir būdavo. Britams demokratija Europoje parūpo tik tada, kai kilo rimtas pavojus jų salai. Kol Hitleris su Stalinu dalinosi žemyną- rūpėjo nelabai. Amerika kovojo dėl demokratijos? Japoniją sumušti privalu buvo todėl, kad ji buvo nedemokratiška, ar todėl, kad per daug buvo apžiojusi?
    O Europoje? Hitleris buvo nedemokratiškas, todėl Vokietiją reikėjo pasidalinti. Stalinas- labai demokratiškas draugas, prieš jį kovoti jau nebereikėjo. Buvo toks generolas Patonas, kuriam atrodė kitaip, tai tas Patonas labai sėkmingai papuolė į avariją ir paskui dar sėkmingiau laiku numirė.

    Manyčiau, kad KAS KĄ nelabai ir būna dėl ideologijų ir religijų, ideologiniai lozungai tik naudojami agitacijai. Už Dievą, Carą ir Tėvynę (socializmą, demokratiją, tautą)- žmogeliams. O tikrasis kovos tikslas būna turtai, valdžia, galia.
    Marksistiškai pašnekėjau? Tai kad nieko protingesnio už marksizmą šioje srityje ir nežinau, išsilavinimas siaurokas. 🙂

    • grumlinas parašė:

      -> urvinis – šiaip žodis „demokratija“ reiškia elementarią galimybę visiems piliečiams dalyvauti šalies valdyme. O va kokie piliečiai – toks ir valdymas. Nes šiaip demokratijos išradėjai Atėnai turbūt buvo viena agresyviausių to meto valstybių, netgi savo sąjungininkus jėga vertusi išlikti sąjungininkais. O Atėnų karas prieš Persija man puikus Britanijos karo prieš Vokietiją prototipas – demokratiškieji Atėnai/Britanija kovoja už išlikimą, o toje kovoje ir po kovos nesiceremonija ne tik kad su nugalėtaisias, bet ir sąjungininkais. Ir vėlgi – viskas dėl turto, valdžios, galios demokratijos idealų 😉
      Taip kad marksizmas dar nėra žiauriausias tiesos sakymo būdas 😉

    • xminde parašė:

      va va, ir aš norėjau paklausti – o prie ko čia demokratija? Laikas suvokti, kad „demokratija“ tai tik dar viena vartotojiškos visuomenės valdymo forma 🙂 ir ko gero nei viena „demokratija“ neatėjo savaime, visos jos buvo pasėtos kalaviju, šautuvu ar atvežtos tankais :), kaip ir kitos valdymo formos :). Tiesa – dar ir nuleistos bombomis, kaip, kad Vokietijoje per WW-II.

  4. xminde parašė:

    Truputi pavėlavau su savo komentaru 🙂

  5. proffanas parašė:

    Jokia demokratija temoje išvis ne prie ko. Tada tai buvo priimtinas kariavimo būdas; užsitęsus konfliktams, genocidas ar masinis civilių naikinimas pilnai taikomas ir dabar (priminti Jugoslaviją, ar Čečėniją, ar tutsius?). O ant pacifistų kaip buvo čiurškiama fiurerio ar Stalino laikais, taip čiurškiama ir dabar, kai tik susiklosto atitinkamos sąlygos.
    Po karo gal ir atsirado nailoninės kojinės bei Lamborghini, bet smegeninėse kas buvo prieš 70 metų, tas tebėra ir dabar. Plonas ala civilizacijos ar progreso luobas labai greitai nusilupa, susiklosčius atitinkamoms sąlygoms.