Feed on
Posts
Comments
«
»

Ketvirtadienio mintis apmąstymui

Lap 18th, 2010 by

Vaikystėje labai nejaukiai jaučiausi kapinėse. Gal kažkiek tai buvo ir baimė. Kol kažkur neperskaičiau „Reikia bijotis ne mirusiųjų, o gyvų“. Nuo to laiko nebėra baimės, nors malonumo vaikštinėti po kapines nejaučiu.

Posted in mintys

22 Responses to “Ketvirtadienio mintis apmąstymui”

  1. Njaa parašė:
    2010/11/18 09:48

    O aš vaikystėje kapines labai mėgau 🙂 Gal ir bijojau vienu metu, ankstyvoje paauglystėje, kai tiki viskuo, kas tik BŪŪŪ…

  2. Taškas parašė:
    2010/11/18 10:16

    Kas tu esi – buvau.
    Kas aš esu – tu būsi.

    Tokį antkapinį užrašą perskaitęs kažkaip susimąstai. O po to pagalvoji – tas linksmuolis originalas teisus.
    Dar – kažkur teko skaityti- kodėl brūkšnelis tarp skirtingų datų visada vienodas. Gyvenimai gi tokie skirtingi.

    • grumlinas parašė:
      2010/11/19 12:52

      -> Taškas – taip, galutinė stotelė visiems vienoda, nepriklausomai nuo jos apiforminimo

  3. xminde parašė:
    2010/11/18 10:55

    O mane veža kapinių ramybė 🙂

  4. Siesta parašė:
    2010/11/18 11:46

    mano kolegė pasakojo tokį nutikimą. per vėlines važiavo pro kapines vakare, ir buvo be galo gražu, kai tos žvakės visur dega. dukra jų, 7 metukų, iš susižavėjimo pasakė: „Kaip norėčiau čia gyventi…“, tai tėvai nustėro 🙂

    • lolka parašė:
      2010/11/18 13:25

      Na, aš nenustėrau, bet nuskambėjo nejaukiai 😀 Nors nieko čia tokio nenutiko – vaikas pamatė gražią gyvenvietę 😉

    • grumlinas parašė:
      2010/11/19 14:49

      -> Siesta – vaikai kitaip mato pasaulį ir neturi mirties baimės/jausmo

  5. lolka parašė:
    2010/11/18 13:23

    Mano miestuke buvo įprasta iš taško A į tašką B eiti per kapines – ten toks platus takas nuo vartų iki vartų. Man kapinės atrodė labai jauki ir rami vieta 😀 Bet tada nebuvo ten palaidotų senelių. Mirusiųjų bijoti nepradėjau, bet tos ramybės lyg ir mažiau jaučiu. .

    • grumlinas parašė:
      2010/11/19 12:53

      -> lolka – na man ta kapinių ramybė yra nejauki

      • lolka parašė:
        2010/11/19 14:48

        Gal todėl, kad mirtinai rami mirtis nėra jauki?..O šiaip jaukumo gal tikrai geriau iesškoti kitose vietose, o tą ramybę
        savo laiku gausim eilės tvarka 😉

        • grumlinas parašė:
          2010/11/19 14:51

          -> lolka – va-va – visi stovim eilėje, tik kai kurie nekantrieji pralekia pro mus – kas per greitai važiuodamas, kas per daug „jamdamas į sveikatą“ etc.itd…

  6. Buka parašė:
    2010/11/18 16:42

    Vaikystėje labai mėgdavau kapines vasarą, nes ten prisirpdavo toookių žemuogių… O ir dabar patinka – tapo darželių pakaitalu jau po žemę nebesikapstantiems lietuvaičiams.

    • grumlinas parašė:
      2010/11/19 12:54

      -> Buka – žemuogauti kapinėse… mjooo… nors – vasarų kaime buvo senos apleisatos kapinaitės su viso labo išlikusiais keliais antkapiais – ten irgi pažemuogiaudavome, nes jos jau nelabai kapiniškai atrodė

  7. scania parašė:
    2010/11/18 16:59

    O ką mano lietuvių liaudis tuo klausimu? 😀
    Juokauju 😀
    Bet tik truputį 😉
    Anksčiau kaimuose buvo paprotys, kad duobkasiais būdavo pažįstami, jei jau atsitiko toks atvejis – padėdavo bendradarbiai, tarkim. Net sakydavo – kad tave užkastų, reikia keturias iškasti. Ar septynias, pagal kitus papročius. Šiaip labai logiškas paprotys. Teko ir man, nors dabar jau komerciniai kasa.
    Betgi ne apie tai – ogi kai pats iškasi duobę, tai ir sužinai, reikia ten ko bijoti, ar ne 😉

    • grumlinas parašė:
      2010/11/19 12:57

      -> scania – duobių kasti neteko, o va užkasti – nemažai… ir karstų panešiota pakankamai… dabar gi viskas komercialiai industrializuota, tai tik vainikus panešioju…

      • scania parašė:
        2010/11/19 17:55

        Ne esmė, užkasti ar iškasti – juk darydamas veiksmą jauti visai kitaip, nei svaičiodamas ta tema. Kitas požiūris, kitas matymas 🙂
        Kuo labiau laidotuvės bus komercinės, tuo labiau kapinės bus košmariškos 😀
        Beje – helovynas dailiai susiriša su komercija paskutinėje vietoje.
        Gailiuosi, kad nebėra lapkričio pirmą ant kapų savo rankomis padarytų žvakių, liko tik kinų sveriamos; betgi pats ir kinietiškas perku…
        Tai irgi buvo mąstymas apie mirtį rankomis – padaryti kuo gražesnę žvakę mirusiems.

        • grumlinas parašė:
          2010/11/19 18:04

          -> scania – „darydamas veiksmą jauti visai kitaip, nei svaičiodamas ta tema“ – taip, kam teko pačiam nešti karstą, leisti jį į duobę ir užkasti – kur kas aiškesnis suvokimas to, kad tai paskutinis velionio kontaktas su pasauliu. Ne veltui musulmonams didžiausias pagarbos mirusiam atidavimas yra bent kažkiek panešti neštuvus su jo kūnu – kas matė per TV musulmoniškas laidotuves, nelabai supranta, ko tas chaosas su neštuvu perdavimu iš rankų į rankas vyksta 😉