Feed on
Posts
Comments
«
»

Iš mobiliuko: gyvenimas nestovi vietoje

Gru 5th, 2010 by

dsc01206

Tags:

Posted in foto, glupstvos

12 Responses to “Iš mobiliuko: gyvenimas nestovi vietoje”

  1. proffanas parašė:
    2010/12/05 10:45

    Baltas limokatafalkas?… O ką; originalu 🙂 .

  2. scania parašė:
    2010/12/05 11:11

    Daugiabučiuose gyvenant tokių kontrastų būna… Vaikystėje, kai dar buvo kitokie papročiai – ne taip jau retai viename namo gale – pašarvotas, kitame – veselia. Labai aiškus priminimas, kad gyvenimas nestovi 🙂
    Dar, pamenu, viena iš VBS kontoros (Viena Bobutė Sakė) piktinosi, kaip čia taip dabar yra – bet tučtuojau užtilo, kai josios paklausė – o tai ką daryt tada? 😀
    O nuotraukoje puikiai matyti, kad limuzinas vis tik dera į tą temą; automobilio proporcijos tai tos, asociatyvios 😀

  3. Ūžesiai ausyse parašė:
    2010/12/05 13:03

    Čia iškart po uošvės laidotuvių? 🙂

    • grumlinas parašė:
      2010/12/05 13:16

      -> Ūžesiai ausyse – nzn, iš limuzino išlipusi jaunevedžių pora nuėjo kažkur gilyn į kapines. Matyt, kažką pagerbti

  4. Njaa parašė:
    2010/12/06 08:36

    Nu jooo… išpindėjo nabašnykai. Mano laikais katafalko užtekdavo, o daba jau limuziną paduok… 😀

    O šiaip ką, man labai normalu atrodo – paprašyti palaiminimo iš protėvių ir nepalinkti jų ant ledo tokią svarbią dieną (kas ten žino, gal net į balių užkvietė?). Sakyčiau – labai netgi teisinga.

    • grumlinas parašė:
      2010/12/06 09:11

      -> Njaa – panašu, kad taip ten ir buvo. Tiesiog pirmas momentas, kai prie kapinių privažiuoja baltas limo – ĮSPŪDINGA

      • Adas parašė:
        2010/12/06 11:34

        Neseniai buvau gamyjėėj Lietuvoj, kur limuzinus daro. 🙂 Elementariai, perpjauna mašiną pusiau, keletą metrų vidurin įvirina ir štai – limuzinas. 😆

  5. Adas parašė:
    2010/12/06 11:35

    Gamyklėlėj – ten turėjo būti.

  6. liuka parašė:
    2010/12/07 15:00

    ale cinikai jus…
    lietuvisku vestuviu vienas is ritalu- aplankyt jaunosios ar jaunojo tevo arba motinos kapa ir padet geliu.
    juk esam siek tiek „nekrofilini “ polinki turinti tauta.
    man asmeniskai,tai atrodo keista ir nepriimtina kai gimine prie karsto „ryskiai fotografuojasi“
    arba srakastiskai- „abu laidoja savo buvusi gyvenima“ cia ir labai lietuviska.nuo siol mylimoji taps „boba“ o mylimasis -„diedu“….
    as matau tik dziaugsma buti kartu.ir esu labai laimingas.