Kažkodėl taip jau keistai gaunasi, kad žmonės, kurie nori, jog jūs perimtumėte jų pažiūras (nesvarbu, kokias – politines, religines, socialines etc.itd.) kažkodėl visiškai nenori perimti jūsų pažiūrų.
38 Responses to “Pirmadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Tas tai nieko. Blogiau, kad nenori taikstytis su „kiekvienam savo“. Arba tu su mumi, arba prieš, o kad eini į pardę batono – niekam nerūpi. Nu bet aš jau čia į ekstrymus nuėjau (nors, aišku, buitiniam lygmeny to irgi sočiai).
-> Njaa – va būtent – arba „su“, arba „prieš“. O kad tau DZYN – jiems niekaip neDAeina
Jo, o kai pakankamai užknisa – nevalingai pereini į „prieš“, kad tik atstotų. O paskui įrodyk, kad ne kupranugaris…
-> Njaa – va būtenc – stoji į pozą „prieš“…
Nu va, kol prisiruošiau ateit, tai viską ir parašėt 😀
-> lolka – mes darbštūs ir greiti 😉
Mūsuose tas akivaizdu politiniais klausimais. Kaip prasidėjo antagonizmas nuo „Istorinės klaidos“, taip ir tęsiasi lyg šiol. Visai nesenai- mirus A.Brazauskui buvo proga susiskaldžiusią (taigi, nevieningą, susilpnėjusią) tautą kažkiek sutaikyti, bet prof. Landsbergis nesugebėjo peržengti savęs.
Negana to, eskaluojamos temos, menkinančios AMB nuveiktus darbus tam prirašant blogų (iki tokių nesąmonių, kaip Lingio „užsakymas“, Valdovų rūmai tik tam, kad AMB susižertų net kelis milijonus ir pan.). Prie to geltonojoje TV aktyviai prisideda kvaiša Kristinos vardu.
Nesimato jokių prošvaisčių. Deja.
-> Taškas – „Nesimato jokių prošvaisčių. Deja.“ – būtent kad DEJA… 🙁
Grumlinai, jei tu kalbi apie „diskusijas“ bloge, tai painioji(vel) siu „diskusiju“ tiksla, kuris nera itikinti, bet skelbti bei dziaugtis „diskusijos“ procesu. Rezultatas visai nesvarbus 😉
-> Minis – nea, nepainioju – dauguma (ypač hiperaktyvių) internetinių diskusijų tėra žodžių tryda. Kalba eina apie apie bandymus mus „perauklėti“ iš durnadėžės, klaikraščių, delfių ir kitokių masinio smegenų pudrinimo šaltinių. Aišku, yra bandymai kažką analogiško padaryti ir tinklaraštinėse diskusijose, bet juk dažniausiai visi pasilieka prikaustyti prie savo nuostatų. Nors… kai kada atsiranda medžiagos pamąstymui 🙂
Nugi, ka as ir sakau, perskelbimas to kas jau kitur paskelbta. Zodziu tryda, tai procesas, kuris kai kam patinka. O ypac jei dar issaukia (priestaraujancia) reakcija, tai is viso orgazmas 🙂 galima dauginti ir dauginti tuos skelbimus. Negi tikrai galvoji, kad tikslas perauklet kazka, ne tai tos siukslines informacijos budas daugintis. O ji dauginasi geriausiai jei yra koks nors isivaizduojamas antagonizmas.
-> Minis – jei priešų nėra – juos reikia sukurti 😉
Ne tik nenori perimt pažiūrų, bet dar ir durnium išvadina. Nes tu gi kitaip galvoji.
-> Mantas – o tai tu dar vis nustembi, taip išvadintas? 😉 Aš jau nebesistebiu 😉
Kai išvadina tai nesistebiu, bet vis dar nustembu kai į „juodą“ sąrašą įtraukia.. Naivuolė, nu 😀
-> lolka – nu „juodsąrašis“ tai beveik kokybės ženklas 😉
Auksinė mintis ! Ta kryptim ir judėsim 😉
-> lolka – 😉
Nebesistebiu. Tiesiog norėtųsi kartais su žmonėmis padiskutuoti, o jie vietoj diskusijos tiesiog tave durnium išvadina. Taip ir lieki pats su savim diskutuot.
-> Mantas – realybėje jie nedrįstų, virtualybėje – kietiakai 😉
Bliamba, norėčiau daba tave durnium išvadint, bet kad nėr už ką. 🙁
-> Njaa – ėėė… eee.. na, jei palengvės – vadink 😉
Nea, aš tik šiaip, vardan visuotinio smagumo. 😉
Pala, susikaupsiu, atsikrenkšiu…
DURNIAU TU!!!
Bet tai ne, vis tiek nesiskaito. Netrū.
-> Njaa – 😛
Kažkaip nenuoširdžiai nuskambėjo padurninimas.
Vat tai ir mane biesina; retsykiais- iki pažaliavimo ir svaidymosi perkūnais, rupūžėm, gyvatėm ar tiesiog matais. Kad žmogeliui, bandančiam tau kažką įteigti ar parduoti, niekaip nedaeina, kad tau- absoliučiai dzin jo tavoras, ar jo teisybė, ar jisai pats. Kad tu miestan išėjai ne pasiginčyti kažkokiu klausimu, ne įstoti sekton ar nusipirkti supermegakirby. Aš ne už ir prieš; man paprasčiausiai tas dzin. Px, do lampočki ar dar kokių ten įtikinamesnių epitetų yra. Man tesvarbu, kad man nelįstų į akis.
Bet kai susiduri su idėjiniais, bandančiais tau parduoti (px, kad ne už grynus) savo „teisybę“, nori-nenori, bet tenka užimti visiškai priešingą barikadų pusę. Vien tam, kad kuo greičiau atsikratyti. Ir nepriklausomai nuo to, kad tau dzin. Smagu retsykiais būva… 🙂
„taip taip; ir dar per dviratininkus“ 😀 😀 😀
-> proffanas – na taip, įvairių teisybių apaštalai yra įdomus, nors kai kada privedantis iki pasiutimo, reiškinys 😀
Nepažįstu nė vieno apaštalo, kuris neprivestų ligi pasiutimo… 😉
Gal todėl, kad neieškau pirkti nei jokio tavoro, nei jokių idėjų, bet kuris, užsiciklinęs ant vienos idėjos ir bandantis ją iškišti, išsyk atrodo įtartinu ir ne visai kontroliuojančiu savųjų smegenų veiklą.
Remarko juk neįmanoma užmiršti; „taip taip; ir dar per dviratininkus“ 😉
-> proffanas – 😀 😀 😀
Perskaičiau įrašą. Ir pamaniau…
O patsai gi aš – ar yra kokios nors pažiūros, kurias norėčiau perimti?! 😉
Gal todėl visi liekam su savom pažiūrom? 😉
Tik ne visi savas kitiems peršam… Nors… Jei jau sąžiningai… 😀
O jei dar ir atvirai – tai kožnas brukam savo mintis, tik kad ne per daug įkyriai 😀
Va čia irgi auksinė mintis 😀 Gal svarbiausia tai daryti neprarandant padorumo ? 😀 O nedaryti tai turbūt neišeis..neišeis 😀
Siūkyti savąsias mintis galima; principe; to ir susirinkom 🙂 . Bet vos ne prievarta brukti savas kaip vieninteles teisingas, ar su žemėmis be argumentų maišyti svetimas- nu, gal nea; apsieis gal balius ir be sasyskų… 😉
Siūlyti.
-> scania – hmmm… o gal vistik egzistuoja ta plona riba tarp keitimosi mintimis ir minčių piršimo?
Egzistuoja riba. Kuo didesnis kumštis – tuo storesnė riba 😀
Čia juokais, aišku. Bet, jei pagalvojus – o juk prie kvadratinių vyrukų įtikinėtojai nelenda 😉
Nea, nelenda. Dar labiau kvadratiniai jiems į nosį duoda 😀
-> scania – virtualybėje kumščiai nieko nereiškia, tik ban’as 😀
lenda; lenda… Tik kiek rečiau, laikosi kiek didesnio atstumo ir šneka kiek ramesniu tonu. Bet lenda. Pats įsivaizduok, jei taip tokį „nusipirkus“: koks įtikinamas iš ano gautųsi įtikinėtojas 😉 . Bet kuris tokį „nupirkęs“ apaštalas iškart dūgzdamas į savąjį dangų, ar kur ten priklauso pakiltų…