Feed on
Posts
Comments

22 Responses to “Raštai ir pavidalai / Patterns and Forms”

  1. MariukasM parašė:

    Gaila, kad negali laiko varin4ti pirmyn atgal. O tai vis atsukčiau į rudenį 🙂 Kita vertus, vis kirba mintis, kad norėčiau turėti galimybę baladotis iš vieno pasaulio kampo į kitą, taip pasirinkdamas vietas pagal mėgstamus metų laikus.

  2. lolka parašė:

    Gaila, kad metų laikų neina pasidalinti – aš pasiimčiau vasarą – tada jau bet kur galėčiau būt 😉
    O lapai atrodo liūdnai.. 🙁

  3. grumlinas parašė:

    -> lolka – rudeniniai lapai, nežiūrint spalvingumo, yra LIŪDNI

  4. Njaa parašė:

    Kas čia visiem su ta vasara… Jei jau reiktų rinktis, aš neišlįsčiau iš spalio ir balandžio, su savaitgaliniais nulindimais į kovą ir lapkritį. Ne, suprantu gi, šiluma kaulų nelaužo, ale čia kaip druska – pridėt lengva, o kaip iškrapštysi? Sušilt lengva, atvėst jau sunkiau, o per staigiai atvėsus – peršalimai, radikulitai ir kitokie tralialia. Ne, temperatūra turi būt kuo pastovesnė. Tarkim, 17-18 laipsnių. O ekstrymams yra pirtis…

  5. Namų projektai parašė:

    Nostalgija… Toks ryškus ruduo užfiksuotas, o už lango balta balta. Kur nuskriejo tas mūsų auksinis ruduo?…

  6. Taškas parašė:

    Kokie čia lapai. Baobabo gal?

  7. Njaa parašė:

    Hm, čia klausimas buvo, ar teiginys, ar kas?
    Kai žydi – jau garšvos nelabai salotom tinka, reik jaunų lapų. Kol dar šviesiai žali ir ne visai išsiskleidę, bo vėliau tai jau tik sriubom, troškiniam ar sultiniui, ibo pasidaro gysloti ir sprangūs. Bet patogumo prasme garšvos geriau už, tarkim, žliūges, nes iš anų neįmanoma išplaut viso smėlio. O žvaginės tai pačios skaniausios. Ir balandos. Ir dobilai. Ir kiaulpienės. 🙂

    …bet tai matai, mėsą aš irgi siaubingai mėgstu. O grybus dar labiau. Ir žuvį. Ir kruopas. Jomajo, kaip man patinka VALGYT…

    • grumlinas parašė:

      -> Njaa – čia klausimas – kaip anus valgyt – žalius/virt/kept/troškint? Bo aš irgi kai kada susimąstau, kiek valgomų žaliašiukšlių aplink, ale kažkaip nepasiryžtu

      • Njaa parašė:

        A 🙂 Tada beveik pataikiau.
        Dėl atpažinimo, tai net nežinau, kaip pasakyt, gyvai nebent galiu parodyt, jei gūglius nerodo. Šiaip čia labai arši piktžolė, jos pilna VISUR. Panamėse, pamiškėse, padaržėse ir ypač gėlynuose. Mes vadindavom šarkakojais, kitur gal kitaip vadinasi. O naudot tai kaip špinatus, ar ką… Parašiau ten aukščiau. Kuo jaunesni ir smulkesni lapai, tuo skanesni, pavasarį tie pirmieji turi ypač ryškų riešutų prieskonį. O vėliau geriausia irgi rinkt tuos, kurie palei žemę, šviesos neišlepinti (tarkim, ne didesni, nei pusė delno). Salotoms dažniausiai maišau su žvaginėm (http://www.msuturfweeds.net/images/galleries/purse/6.jpg), jos tokios lengvai karstelėję (kuo stambesni lapai, tuo aitresni – bet gal čia dėl to, kad labai sausam smėlyne pas mani auga), labai gerai priešpiet skrandžiui išjudint.
        Ai, visur aš jas dedu, kai turiu. Žalios bo, gražios. 😀

        Jaučiu, reiks mūsų šeimynai jūsų šeimyną pavasarį ank kokio piknikėlio užkviest. 😉

        • grumlinas parašė:

          -> Njaa – aišku, vienžo visos šiukšliažolės valgomos bent po vieną kartą 😉

          O dėl piknikėlio – why not, išsivirtualizavimas yra jėga 🙂