Feed on
Posts
Comments
«
»

Kai balta-balta – norisi žalumos,…

Gru 9th, 2010 by

…ir tuo šįkart pasirūpino kolega Taškas – tokis lyriškas vaizdelis iš verandos. Atkreipkime dėmesį į varnėną (ar koks ten gyvis) ant DVIŠLAIČIO inklilėlio stogo.

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai

9 Responses to “Kai balta-balta – norisi žalumos,…”

  1. proffanas parašė:
    2010/12/09 20:43

    Grumlinai, negadink gražios žieminės nuotaikos 🙂 .
    O dvišlaičiai inkilai gaminami medžiagų taupymo sumetimais, arba esant ribotam ruošinio pločiui. Kadaise laisvalaikiu ir pats tuo užsiėmiau…

    • grumlinas parašė:
      2010/12/09 20:46

      -> proffanas – nekenčiu žiemos – šiandien iš darbo važiavau beveik valandą vietoje ketvirčio, plius tokioje įtampoje, kad net sprandą supralyžavo. Keliasdešimt metrų iki namų apžiūrėjau tuki-tuki iš 4 awto…

    • Juodulys parašė:
      2010/12/10 09:44

      A tai kodėl man visi perša vienašlaitį stogą ( nu ne inkilui, namui). Tipo, pigiau, paprasčiau… O man nėr gražiau už dvišlaitį 🙂

      • grumlinas parašė:
        2010/12/10 10:54

        -> Juodulys – tai vyk tuos konsultantus nx, bo matai, net varnėnai supranta dvišlaičio stogo grožį 😉

      • Taškas parašė:
        2010/12/10 13:01

        Aišku, gražiau. Bet ir brangiau. Grožis kainuoja.

  2. Taškas parašė:
    2010/12/09 21:20

    Va, ačiū. Išgarsėjau. Pats uodegą pasikėliau, tai dabar ir pats pasikelsiu 🙂

    Ant stogo tupi varnėnas ir kaifuoja čiulbėdamas. O gal tai mes kaifuojam- klausydamiesi?

    Šįmet kitame, bet taip pat aukštai, virš kitos obels iškeltame inkile apsigyveno …čiurliai.
    Tai keistoki paukščiai, ilgą laiką nesupratau, kas dedasi. Lyg tai inkile gyvena kas, lyg ir ne. Gyveno, pasirodo tokie paukščiai , kaip kregždės, tik didesni. Čiurliai :
    *jei orai atšąla, palieka porai savaičių savo jauniklius
    *tie jaunikliai tas porą savaičių užmiega (anabiozė?)
    *orams atšilus viskas susinormalizuoja
    *jie skraido apie 20 -22 val. per parą, t.y. tupi tik 2 val. (aš irgi to nesuvokiu – kaip)
    *jie nemoka pakilti nuo žemės. Iš to mano inkilo tiesiog krenta žemėn, o tada – žaibu į dangų.
    *į inkilą lenda tiesiu taikymu, be jokių ten tupimų, prisitaikymų, pailsėjimų etc.
    *labai smagu buvo pamatyti gal vienintelę tėvų pamoką, kai penki jaunikliai buvo treniruojami „grįžti namo“.

    P.S. Inkilas- kaip namas. Vienšlaičiai – kaip „arkitekto“ antino A.Kaušpėdo kioskai – paprastesni tiek darbo, tiek medžiagų atžvilgiu.
    Dvišlaitis – tai klasika, nebūtinai žemaitiškas numas ar aukštaitiškas – su žirgais.

    Svajonė- kaip prisivilioti sodan strazdą ir išmokinti jį, kaip tą anglą, kokio mobiliako melodijos 🙂

    • grumlinas parašė:
      2010/12/09 21:30

      -> Taškas – “arkitektas” antinas A.Kaušpėdas – tiesą pasakius, man visuomet buvo mįslė, kodėl jis save vadina architektu? 😉

      • Taškas parašė:
        2010/12/09 21:49

        Na, baigė VISI.
        Jei rimtai, tai pataikė į konjuktūrą. Sąmoningai. Iš pradžių baisėjausi, po to – pripratau- tai laiko dvasioj.
        Man Kaunas gražiausias, kai medžiai be lapų. Pasimato prieškario architektūra. Yra beveik šedevrų. Kiekvienąkart, kildamas Savanorių pr. , grožiuosi vaistinės pastatu (iškart po gimnazijos).
        Ir tai tik vienas kotedžas (didokas, tiesa)…

        O kiek jų Žaliakalny.