Kiekviena kova, laimėta ar pralaimėta, sustiprina mus kitai, ateinančiai. Nėra gerai, kai žmonės gyvena lengvą gyvenimą. Jie tampa silpni ir negabūs, kai nustoja kovoti. Kai kam reikia visos eilės pralaimėjimų, kol jie įgyja jėgų ir drąsos laimėti pergalę.
Viktorio, Apačių vadas, 1820-1880
Aš galvoju, kad Jūs esate teisus. Aš esu įsitikinęs.
-> Linas – +“Galiu tai įrodyti. Rašykite man asmeniškai, aptarsime.“ 😉 žr. http://www.grumlinas.lt/?p=20416
Žinau, skaičiau 🙂 Tik pabijojau, kad gali nepraleisti filtras 😀
-> Linas – 😀 😀 😀
Šiaip Akismet pagrindinai blokuoja rusiškus ir angliškus skelbimus
Labai tinka dabartinei Europos Sąjungai.
-> MariukasM – jooo, apie Jevrosojūzą būtent: „Nėra gerai, kai žmonės gyvena lengvą gyvenimą. Jie tampa silpni ir negabūs, kai nustoja kovoti.“
Geras. Nors taiklu ir kandu, bet pernelyg dar švelnu apie tuos EUbiurokratus … Deja.
Iš esmės tai sutinku. Bet kartais aš nepykčiau ir dėl vieno kito stebuklo – na, kad labai nepervargčiau bekovodama 😀
-> lolka – yra tokia žmonių kategorija – „fotelių generolai“ 😉
generolas ir fotely generolas 😛
-> lolka – nu kas drįstų ginčytis – dar pasiųs Mikę Pūkuotuką su Knysliuku ginčininkui liūlin duoti 😉
gera pozicija 😀
joo viskas kaip ir gerai, kaip ir ok, kova ten, ura, za rodinu, paniatna. Tik kur dabar tie apačiai, kur? 🙂 Seno alkoholiko priesakas kepenims – tegul kovoja zarazos, tik sustiprės, pasidarys kaip akmuo tvirtos 🙂 O kas čia tik apie mitus rašė? Taigi imho dar vienas į kolekciją. Kovoti verta su demonais savo viduje. Ir tai imho „verta“, bet „nėra būtina“ 🙂
-> vyr – na, apačiai būgnelius muša ir turistam šoka. Ko ir reikėjo tikėtis prie tuometinio jėgų išsidėstymo.
Kaslink kepenų – taip, utriruoti galima, bet pati mintis dėl ištižimo tai teisinga – karinio konflikto Europoje atveju iš vakar-europiečių pasipriešinimo aš praktiškai nesitikiu
labai daug papildomų sąlygų ir nežinomųjų (bent man). Tai čia turima galvoje visuotinis apsiginklavimas kaip pas šveicarus? Kažin ar tik ne dar vienas mitas… O šiaip tai kas gi pasikeitė nuo šaltojo karo laikų pas europiečius? Kariuomenės yra, technika yra, amerikonai yra 🙂 O jei tada buvo pakankama kad rusus prilaikyti, tai dabar daugiau nei pakankama. Gal mūsų tai ir neliečia (kaip pasirodė, tai liečia vis tik šiek tiek), bes savęs jie skriausti neleis imho. Juolab, kad konfliktai kažkaip dabar persikėlė į kitą lygį, kai šautuvas spintoj neapsaugos nuo arabo savižudžio su bomba.
O kaip dabar įsivaizduoti kovinės dvasios sustiprinimą? Ant Irano biškį užeiti? Ar ant DPRK? Ot tai būtų fejerverkas. Taigi eina ant Afganistano, stiprina dvasią, visi norintys gali prisidėti. Ar šiaip kokį vietinį konfliktą pakurstyti, ar rusus paprovokuoti? Taigi mums pirmiausiai atsirūgs. Kaip realizuoti šitą „rytais atšviežinančią“ kovinę atmosferą? Imho geriau nereikia, labai kažką primena, velniai nematė, geriau biurgeris su pilvu ir glas bier nei su šmaiseriu, analogiškai rytuose. Šiaip mintis apmąstymui man iš karto kai ką priminė – http://www.youtube.com/watch?v=VVNCLFn8Ufs
-> vyr – matai, karinis klausimo sprendimas yra mažiausiai pageidautinas variantas, nes pizdziulei abi pusės gali gauti (kas vyko Irake, o dabar vyksta Afganistane). Šautuvas spintoj yra sulaikomasis faktorius, o kaslink arabo su bomba – nereikia tiek arabų pas save prisitoleruoti, kad jie su bombomis laisvai jaustųsi.
Cituojamas apačių vadas atstovavo pralaimėjusiems. Taigi automatiškai jis neteisus.
Mes laimėsime technikos pranašumu. Kaip ir per visus karus ankstesnius. Ietys prieš šautuvus, nejuokinkite.
-> troy – kalba nėjo apie ietis prieš šautuvus. Kalba ėjo apie kovinę dvasią, be kurios nelaimėsi. Iš ko ta dvasia eina – iš idėjinio pranašumo ar techninio pranašumo – ne tiek svarbu. Vietnamas ar Afganistanas parodė, kad techninis pranašumas ne visada nugali. Nebent viską užpilti napalmu ir išdeginti iki plikos žemės