Kažkaip niekaip nesusimąstydavau iki šiol apie tai, kad nebemoku Lietuvoje naudotis viešuoju transportu. T.y., težinau tik mikriuką, kuris mane gali nuvežti karštaimylimandarbelin-parvežti namolio ir viskas. Nebeprisimenu, kada važiavau troleibusu, autobusu ar elektruku. Ne todėl, kad būčiau išpindėjęs – tiesiog gaila laiko, kadangi važiavimas truktų daug ilgiau, nei norisi, nes nėra trumpo greito susisiekimo.
36 Responses to “Sekmadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Miestuose dar viskas daugmaž po senovei su viešuoju transportu, bet va užmiestyje, kaimuose – jau kiek sunkiau negu anksčiau – apmažėję maršrutų. Dėl laiko – keliaujant mikriuku karštaimylimandarbelin (Vilniuje) – išeina labai panašiai, o keliaujant iš jo – kartais net greičiau negu automobiliu, nors žinoma, priklauso nuo valandos, kada baigi. Nepaisant visų žinomų nepatogumų, man kelionė viešuoju transportu po darbo – gera tuo, kad jau jaučiuosi baigęs darbą. O vairuojant – darbas dar tęsiasi (kad ir kitoks). Vis tiek, kiek bebūtum įgudęs vairuoti – dėmesys ir koncentracija ir įtampa važiuojant keleiviu ir vairuojant – skirtingi.
-> kūkalis (tadas) – dėl užmiesčio tai jooo, daugybė vietų, kur autobusu nebepateksi, nes nuimti neekonomiški maršrutai
Kaslink dėmesio vairuojant – į priekį 15min., grįžtant – pusvalandis (užvažiuoju brangiausios pasiimti), taip kad nelabai jaučiasi
Keliskart per mėnesį grįžtu iš darbo mikriuku (atitinkamai, kitądien taip pat nuvažiuoju), ne sykį važiavau netgi troleibusu, bet kadangi vien iki stotelės man tipenti- puskilometris, o išlipus iš jo ligi darbelio- palei kilometrą, važinėjimasis visuom. transportu nėra megstamiausias užsiėmimas 🙂 . Kad važiuoti pvz. į kitą miestą ar rajonan ne automobiliu, nė minčių nekyla. Galima tai vertinti kaip išpindėjimą, bet pagrindinis argumentas- laikas.
Iki darbelio, šiltu metų laiku, pėsčiomis gaudavosi ~45min, troleibusu ~30min, mikriuku- ~22min, dviračiu- 15-17min, o automobiliu vos 10-13min. Kai laiko yra, nesunku ir pėsčiomis nužingsniuoti tuos 4km, bet kad laiko dažniausiai nėra 🙂 . Po darbo dažnai nebebūna ir noro… Žiemą- juo labiau. Taip kad, automobilis- ne išpindėjimas 😉 …
-> proffanas – na taip, panaši į mano situacija, tik man iki darbo apie valandą pėsčiomis, kas atkrenta avtamatom
Instrukcija Gaspadoriui, kuris šiuo klausimu visai nekoketuoja:
1. Talonėliai, perkami spaudos kioskuose, tie patys autobusui ir troleibusui.
2. Įlipti – tik pro PRIEKINES duris. Jei neturite talonėlio, galite nusipirkti pas vairuotoją (brangiau), galite nesivaržant užlaikyti kitų keleivių įlipimą. Siųsti pinigėlius per visą saloną, kaip kad mikrobuse, čia nepriimta.
3. Taloną geriau iškart atkompostiruoti prie vairuotojo. Salone esantys kitokie atžymėjimo aparatėliai gana sudėtingi, ten reikia įgūdžių ir akinių.
4. Sėstis ir patogiai sėdėti nesivaržant šalia stovinčių moterų ar vyresnių. Jeigu vis tik senamadiškai užleisite vietą, įsitikinkite, kad ten neatsisės koks greta visad esantis jaunikaitis – dažniausiai mokinukas.
5. Galite pasigėrėti reklama- net video. Apie stoteles jus puikiausiai painformuos malonus moteriškas balsas. Taisyklinga lietuvių kalba.
6. Neišsigąsti, jei vienu metu iš greta sustojusio mikroautobusiuko per visas duris užgrius koks pustuzinis augalotų vyrukų – tai tik KONTROLĖ (paprastai jie būna guzikuoti, t.y. su uniformomis)
7. Atvykimo grafikus galite susirasti ne tik internete, bet ir pačiose stotelėse. Paprastai jų laikomasi gana tiksliai- kaip pas vokiečius. Na, beveik.
Taip važiuojant pamatysite savo miestą visai iš kitų taškų.
P.S. Čia aprašyta sostinės tvarka, laikinojoje gi gal kiek kitokia.
Funikulieriui instrukcija negalioja.
Pravartu pasinaudoti šia instrukcija ir po to pasidalinti įspūdžiais bei pastabomis- jos patobulinimui.
-> Taškas – na taip, rašiua be koketavimo, bo tikrai paskutinius 8-9 metus tik savo awto į darbą.
O už instrukcijas ačiū – pasirodo, pasikeitė gyvenimas…
blogos instrukcijos, kokias PRIEKINES duris, apie ką tamsta? Jokių priekinių, už tai gali gauti į porcelianą 🙂 Nu gerai, negauti, bet vis tiek gandai apie kažkokias priekines smarkiai perdėti. Čia aš kalbu apie L. sostinę jei ką 🙂 O šiaip transportas yra cool, kitaip po miestą ir nemigruoju, ypač dabar, kai visi grafikai, visos stotelės prieinamos internetu, netgi realiu laiku galima matyti kur koks numerėlis šliaužia. O kad šių laikų tvarką ir anų laikų kainas…. O kai tėvų kaimą miestas prarijo, tai iš viso gerai bent šiuo atžvilgiu. Vienintelė vakarietiškos civilizacijos apraiška ant lt imho ir yra šiam momentui visuomeninis transportas, bent jau sostinėse.
-> vyr – dėl vakarietiškos dvasios – pirmąkart troleibusus/autobusys su tais taškeliniais maršruto displėjais pamačiau bene 1998m. Kopenhagoje. Tuomet mintis buvo – „Pas mus tokių nebus…“ 😉
O tarpmiestinis transportas pas mus tiesiog per brangus, nes automobiliu vienam beveik apsimoka važiuot, o jei dar ne vienas važiuoji, tai jau išvis.
-> Adas – na taip, jei važiuoji tarnybiniais reikalais ir kompensuoja išlaidas – OK. Privačiai – tikrai brangu. Nors kainos tokios pačios, kaip sovietmečiu – į Rygą, povz dabar 50Lt, sovietmečiu berods ikigorbačiovinių 5rb. buvo, kas yra tas pats konvertavus 😉
Na, su tuo konvertavimu tai nėra taip paprasta.
Pvz., degtinė 10 rublių ir apie 20 litų… 😆
-> Adas – sovietmečiu pigiausias šnapsas buvo 3,62rb
…o 76’o benzo litras- 16kap…
-> proffanas – nebeatsimenu 🙁
A čia nekoketuojančiam Tatai lauktuvių; žiūrėk, gal kada ir prisireiks, Kibirux’ui užlinkus 🙂 Dabar yra ir tokių prajovų. http://www.marsrutai.lt/kaunas/#Routes/
-> proffanas – ačiū už info, gal tikrai kada pravers 😉
Na jo, vieną kartą ir man teko, palikus Alfą servise, parvažiuoti namo visuomeniniu transportu. Pasijaučiau kaip užsienietis, tiek miesto transporte, tiek ir priemiestiniame 🙂 . Pagalvojau, kad paprasčiau būtų buvę išsinuomoti pakaitinį serviso automobilį.
-> MariukasM – na taip, tau tai gabaliukas kelio namolio išeina
Aha, dar vienas pastebėjimas- dabar mobiliaisiais priimta kalbėti visai nesivaržant. Dar prieš kelis metus tai visi SMSindavo, nūnai jau aptarinėja bobulės kaimynių apdarus garsiai.
Dėl kainų – tik ką tikslinausi – greitasis traukinys V-K 17 Lt, o nelegalai veža už 15.
Aplamai transportas pabrango neišpasakytai – jei tais laikais iš vidutinės algos išeitų
150:0,04 =3750 talonėlių, dabar gi 1500:2,00=750 .
Bet už tai degtinė- 150:4,12=36 bonkos ir atitinkamai 1500:18 =83
Benzinas, kaip bebūtų keista – 150: 0,40=375 ltr 1500: 4,40=340 ltr
-> Taškas – skaičiai įdomūs. Artėju prie naujo posto apie sovietmečio kainas iš serijos „Taip buvo:…“ parašymo. Reikia laiko ir biškį pro-sovietiškus saitus panaršyt
Lauksim. Tik kad neapkaltintų sovietmečio propagavimu 🙂
Tada daug buvo nesąmonių kainose, bet buvo gal ir neblogų dalykų – kino, teatrų, knygų kainos.
Nors pervertus kažin:
kino bilietas 150:0,45=333
1500:18=83
-> Taškas – na mano reputacijai jau niekas pakenkti nebegali, bo esmi senas… ėėė… eee… Tata, vienžo 😉
Va, pamąstymui:
2106 Žiguliukas ~8000rb / 150 = ~53
Golpas ~50000lt / 1500 = ~33
Kad kablelis pabėgo, taigi 53 ir 3,3 🙂
Bet iš kitos pusės, naujas fiatuks ar golfuks bene 45000:1500= 30 na, maždaug tas pats.
O jei palyginti ten kokią videokamerą tų laikų- brrr cha cha
-> Taškas – sorry, ten naujam golpeliui vieno nulio pritrūko, tai viskas čiki
Apie knygas: pigesnės, bet prisimink, kokios tos knygos – „Lenino raštai“, „KPSS suvažiavimų madžiaga“ ir pan. Vaikystėje labai mėgau skaityti, tai mūsų provincinį knygyną lankydavau bent 3 kartus per savaitę, naivuolis. Knygų pavadinimus žinojau atmintinai. repertuoras beveik nesikeisdavo.
Na, tai kada gi buvo tie 4,12, gal prie kokio Brežnevo. Po ano netikėtos 🙁 mirties kainos staigiai pašoko iki 5, 7, vėliau ir 10. O talonėliai ir toliau tebekainavo 0,04.
-> Adas – 1981 vasarą butelių kainos paiklo nuo 12kp iki 20kp, tai biškį pabrango bonkos, bet ir kogoliauz kaina pakilo „po pros’bam trudiaščichsia“ – aš kaip sykis Sibire buvau, tai vieitnė chebra pagėrusi vis grasino surasti tuos „trudiaščichsia“ ir snukį geria atvanoti už tokius dalykus 😉
Buvo kažkoks šmaikštus, deja, sklerozė 🙁
Peredaite Iljučiu,
Čto i šest nam po plečiu
-> Taškas
Вот и стала водка — пять,
Наливай браток опять.
Даже если будет восемь,
Все равно мы пить не бросим.
Передайте Ильичу,
Нам и десять по плечу.
Ну а если станет больше,
То мы сделаем, как в Польше.
Ale bent apsimesdavo, dabar nei pros’bų nieks neklauso. 🙂
-> Adas – kaip tai – seimūnai be jokio sąžinės graužimo py*delina, kad pagal rinkėjų valią
😆
vat as irgi kazdien i darbeli vaziuoju mikriuku 🙂 ir tikrai cia Egipte galioja skirtingos taisykles, pirmiausia ilipus privaloma pasisveikinti, ir tada visas mikriukas vienu balsu tau atsako :)) iki darbelio man tenka vaziuoti 15 km gal truputi daugiau tai kainuoja viso labo 2le t.y. kazkur 80ct 🙂 apie 30min, uztat galima pasigereti vaizdais i jura, i dykuma ir i kylancius/besileidziancius lektuvus, pagrindinis kelias salia oro uosto 🙂 uztat vaziuojant atgal nieko nekainuoja, nes atgal vaziuoju su bendradarbiais, o egiptieciai gatavi susimusti kuris uzmokes uz visus, visi kisa pinigus vairuotojui ir klykia kad is jo imtu, man kaip mergainai yra paaiskinta kad as ne lietuvoje ir nedaryciau gedos traukdama pinigine 🙂
Tarpmiestinis susisiekimas isvis pigus ir patogus, iki kairo galima nuvaziuoti nuo 40le apie 20lt (su vistom) ir uz 135le t.y. kazkur 65lt (patogus foteliai ir stiuardesas verdantis kava) :)) uztat i aukstutini egipta tarpmiestiniu transportu net patys egiptieciai nelabai nori vaziuoti, ten tai tikrai tragedija ir su publika ir su besilaikanciais „grafiko“ autobusu vairuotojais 🙂 bet is esmes kelevimas Egipte zymiai patogesnis nei Lietuvoje 🙂
Geras 🙂
-> Line – vo-vo, Jegyptas yra pigus kraštas 🙂
[…] Grumlinas, paklausęs apie naudojimąsi viešuoju transportu, gavo gražią instrukciją. Pagalvojau paprašyti panašios pagalbos ir aš. Dėl visokių maksimkų. Tiksliau – kaip, mlia, rasti ten tai, ko ieškai! Suprantu, kad ten tik šlamštas – betgi vis tiek perku. Kitur nėra. Tik nieko nerandu! Prekių išdėstyme logikos nėra. Net moteriškos! Kiekvieną kartą, kai jau, atrodo, įpranti – tie TIE perdėlioja viską kitaip. Čia, mlia, tyčiojasi?! Klasikinis pokštas – druska. Joduotos rasti nesunku, o paprastos tenka ieškoti prie ūkinių prekių. Prie chemijos! Mįslė, vienok… Vaikiškos prekės irgi problemiškos. Netgi, jei pasirinkimas beveik nulinis – visvien sugeba supinti Ūkiškos prekės – na, ten jau tikra medžioklė. Ką ten ūkiškos – maisto prekes slapsto Vienintelė vieta, kur aišku – alkoholio skyrius. Gal čia kokia užuomina? […]