Feed on
Posts
Comments

Gabalėliai iš Victorian Sci-Fi multiko

15 Responses to “1884: Yesterday’s Future”

  1. Rokas Arbušis parašė:

    kiekvieną kartą pažiūrėjęs steampunk arba tiesiog senos fantastikso aš suvokiu, kaip visgi dabartinės žinios ir potyriai riboja žmogaus fantaziją…

    • grumlinas parašė:

      -> Rokas Arbušis – apie ką ir kalba eina – mokslas ir technologijos iš mūsų išmušė svajones, mes iš anksto sakome: „Taip nebūna, nes būti negali, tad nėra ko apie tai ir kalbėti“.

      • Rokas Arbušis parašė:

        esu kitos nuomonės. mokslas kaip tik yra tas, kas ieško ir randa naujovių. net I kurso studentai referatuose _privalo_ rašyti ką nors naujo, dėstytojui nežinomo (ar rašo — kitas klausimas).
        visos mokslo šakos ieško kažkop naujo ir bando praplėsti mūsų suvokimą.
        nes jei nerastų, užsidarytumėme cikle ir stovėtumėme vietoje.
        kas kita, kad revoliucinės idėjos — retos. kitaip nespėtų žmogaus organizmas adaptuotis tam, ką sugalvojo protas.
        yra teorija, kad nykštys žmogui nereikalingas dabartiniams įrankiams, jis buvo reikalingas milijonus metų prieš tai. bet nespėjo išnykti.
        žiūriu dabar fantastinį filmą Halo Legends (anime, japonų). tai ten tik ginklai ir ateiviai išfantazuoti, ir taip, rėmuose, kokie jau matyti kituose filmuose.
        o žmonių santykiai, veiksmai, aplinka — kaip ir dabar. ateity to nebus arba bus kitaip.
        tas filmas iš trumpų filmukų, tai viename jų — tik ginklai ir apranga ir būtybės kitos. o viskas kitas — jau šimtą kartų matyta filmuose apie samurajus ir nindzes.
        ne, nenurašyčiau aš taip mokslo.
        bet va vis dažniau įsitikinu, kad Pareto dėsnis veiki: 20 procentų kažko daro 80 procentų kažko. taip ir su moksline fantazija — retas autorius genijus, o autorių tai daug…

        • grumlinas parašė:

          -> Rokas Arbušis – na taip, „1884: Yesterday’s Future“ tai toli gražu ne „Space: 1889“ pasaulis, kur iš tkrųjų sukurtas nemaža dalimi alternatyvus pasaulis mūsiškiam.
          O šiaip tai aš vis pamąstau, kad mokslas kuo toliau, tuo labiau iš esmės praktiškėja ir sprendžia tik tas problemas, kurios lengvina mūsų gyvenimą. Prieš 40 metų su to meto lygio technologijomis buvo skrendama į Mėnulį ir planuojama skristi į Marsą, tuo tarpu dabar su dabartinio lygio technologijomis tik pirsčiojama į vandenį, nes iš tokių skrydžių nematoma praktinės naudos. Žinau, žinau, kad yra mitiniia planai atlikti tokius skrydžius. Kada nors 😉

  2. Rokas Arbušis parašė:

    na taip, Grumlinai, sutinku — Aplononų kompiuteriai buvo dabartinių skaičiavimomašinėlių galingumo. o Mėnulį pasiekė.
    kadais skaičiau, kad progresas vystosi spirale: kyla aukštyn, pasiekia apogėjų, leidžiasi į praėjusio apogėjo tašką ir vėl pradeda kilti aukštyn. jei taip, tuomet aišku, kodėl mokslas, rodosi, sustojo.

    • grumlinas parašė:

      -> Rokas Arbušis – praktiškumas žudo mintį? Ko gero, taip, nes gaunasi „Viskas frontui, viskas pergalei!“, t.y. pagrindinis kriterijus tampa visuomenės šiandieninių praktinių poreikių tenkinimas, nesukant galvos apie aukštas materijas

      • Rokas Arbušis parašė:

        čia jau giliai kapstai…
        yra mokslininkų, kurie sakys, kad per daug teorijos ir per mažai funkcionalumo, praktinio pritaikymo.
        yra teoretikų, kurie svaisčioja padebesiuose (mūsų supratimu) ir kuria genialias teorijas.
        esu tikras — jie jas kuria, tik mes apie tai negirdime, nes nei mums reikia, nei mums įdomu, nei mes suprantame.
        pasiknisus ne google, galima daug visko surasti.
        man užtenka kartais pažiūrėti į buičiai sukurtus prietaisus, dizainą ir jau matau — jų autoriai aukštai virš visos masės. menininkai. mokslei irgi menininkai.
        viskas yra, viska svystosi, tik dar laikas neatėjo sprogti, imho.

        • grumlinas parašė:

          -> Rokas Arbušis – hmmm… paimkime pvz. tyrinėtojus. kažkadaise tyrinėtojai (Nansenas, Skotas, Amundsenas, Piris etc.) buvo celebričiai. Šiandien, kai pasaulis, regis, pažintas, tyrinėtojai iš esmės niekam nebeįdomūs. Panašiai buvo ir su mokslavyriais, į kurių paskaitas verždavosi publika. Šiandien gi… Nesakau, kad nevyksta tyrinėtojų veiklos propagavimas („National Gerographic“) ar mokslo pasiekimų pristatymas („Discovery“), bet tai nėra mokslo kultas (gerąja to žodžio prasme)

  3. Rokas Arbušis parašė:

    viskas daug paprasčiau — viskas keičiasi. ir nieko nepadarysi.
    arba susitaikai, arba eik burbėti ir manyti, kad esi protingas ir teisus.
    ne ne, čia ne pačiam taikoma, Grumlinai 🙂
    tiesiog viskas yra kitaip ir norėti, kad dabar būtų, kaip buvo vakar — imho, tai yra stabdys.
    viskas tiek kitaip ir taip greitai, kad tokie kaip The Beatles dabar net neiškiltų plačiau nei savas kaimas. o anuomet jiems konkurentai tebuvo keli visoje planetoje.
    tas pats ir su didžiais mokslavyriais — dabarties tokia konkurencija, kad iškilti ir genialumu sužibėti itin sunku.

    • grumlinas parašė:

      -> Rokas Arbušis – taip, pasaulis kinta, ir su tuo nieko nepadarysi. O ir daryti neverta, jei tai lengvina tavo gyvenimą. Praėjusių laikų nostalgija yra tiesiog būdas kažkiek pasislėpti nuo dabartinio grėsmingaui modernėjančio ir ne visada greit įsisavinamo pasaulio.
      Dėl The Beatles – kiekvienam laikotarpiui yra savi The Beatles. Juk po iširimo jie nė vienas atskirai nepasiekė nė pusės to populiarumo, kokį turėjo kaip komanda. Kitas dalykas – jie baigė groti paču laiku, kad nesuifrotų kaip ne viena užgesusi žvaigždė, pamiršusi nueiti nuo scenos…
      Dėl mokslavyrių konkurencijos – IMHO problema ta, kad nebeturime didžių aiškių asmenybių, o turime didžius bevardžius kolektyvus 😉

  4. Rokas Arbušis parašė:

    belieka laukti, kol iš tos masės išlys vienas kitas unikumas…

  5. Taškas parašė:

    „…..viskas daug paprasčiau — viskas keičiasi. “
    „….. pasislėpti nuo dabartinio grėsmingaui modernėjančio….“
    „…..tokie kaip The Beatles dabar net neiškiltų plačiau nei savas kaimas.“

    Kas per erezijos šventą sotų vakarą?