Feed on
Posts
Comments
«
»

Kadėl aš nemėgstu vaikščioti pas daktarus?

Sau 22nd, 2011 by

Ogi todėl, kad kai tik nueini – vis kokią nors ligą suranda 😉
Tai šiandien panašiai gavosi su Kibiruxu. Pradėjo kažko kai kada dundėti galas, o ir iš po kapoto kažkoks čirpesys pasigirdo. Apsitariau vakar su citrodaktaru Alvydu, kad šįryt užmes akį kokiai valandai. Nuvažiavau… Pakeliui bandžiau tuos dundesius gale imituoti, važiuodamas per visokius įdubimus tipo kanalizacijos dangčiai ir duobelės. Nifiguški – nedunda, matyt, Kibiruxas operacijos išsigando. Ale vistiek nuvažiavom. Na kai pradėjo Alvydo chebra priekį tyrinėti, tai… generatoriaus dirželis ir pora skriemulių prie smerčiaus jau, o paskui kažkaip susimąstėm apie paskirstymo dirželį, ale tas, laimei pakeistas neperseniausiai. Užtai paaiškėjo, kad iki tepalų-filtrų keitimo beliko 200km, tai tuo pačiu važiavimu ir pakeitėm. Tuo pačiu ir salono filtrą, bo Xantioms su kondicionieriumi pajuodęs kaip koks afro-afrikietis salono filtras papjauna apšildymo pečiukus…
Taigi, beveik keturios valandos gavosi… O ką aš jums sakiau apie daktarus? 😉

Posted in citro

17 Responses to “Kadėl aš nemėgstu vaikščioti pas daktarus?”

  1. liuka parašė:
    2011/01/22 15:11

    man pusvalandzio pakako ,kad gauciau ataskyma is 3 daliu: ardom ir ziurim kur konkreciai yra beda ?,ieskom kito variklio?,ieskom kito automobilio.?…..;-(

  2. Adis parašė:
    2011/01/22 15:19

    Pastebėjimas su daktarais – tiesa. Ypač su auto daktarais. Kada benuvažiuotum, vis ką suras. Bet kartais jie ir vien savo būtimi gydo 😀

    Vasarą porą kartu trasa bevažiuojant, kai kelias palengva sukdavosi dešinėn, atsirasdavo toks cypimas. Bet ne kiekvieną kartą. Man, už baronkos sėdint, jausmas, lyg prieky kairėj, bet kas gale sėdėdavo, tai sakydavo, kad gale dešinėj. O vienas keleivis labai rimta ir profesionalia veido išraiška pareiškė – čia tau galiniam dešiniam guoliui šakės – žinau, mano tėvui taip buvo. Tipo, sukant atsiranda apkrova, tai cypia. Dar sustojom, pauostėm – nu rimtai lyg svilėsių kvapas kažkur nuo galinio dešinio rato…
    Kitą rytą gabenu pas autodaktarą, nupasakoju problemą, sako, OK, žiūrėsim, gydysim.
    Skambutis po pusdienio – „niekaip nepavyksta atkartot problemos“. Važinėjo ant trasos, bandė – nieko. Ir taip – du kartus.
    Atsiėmiau taip ir nepraardytą volvoeriną, bet nuo to laiko jokių cypesių, nieko.

    • Taškas parašė:
      2011/01/22 16:00

      Yra kažkoks merfiškas neįvardytas dėsnis – kai tik atvyksti pas meistrą, gedimų simptomai dingsta. Kuriam laikui.

      • scania parašė:
        2011/01/22 18:03

        Ne „kuriam laikui“ o „tam tikroj vietoj“, tiksliau – išvažiavus pro serviso vartus vėl atsiranda 😀

  3. grumlinas parašė:
    2011/01/22 15:32

    -> Adis – kaladėlės iki galo neatšokdavo – iš čia ir cypimas, ir svilėsiai. Nzn, ar kam taip buvo, bet IMHO 😉

    • Adis parašė:
      2011/01/22 22:09

      Hm. Skamba visai įtikinamai ir logiškai. Bet tada kodėl:
      a) vidurvasarį, jau nuvažiavus kelias dešimtis kilometrų nuo starto vietos
      b) tik palengva, be prisilietimo prie stabdžio pedalo, sukant į vieną pusę (posūkio kampas – na, ~20 laipsnių per kelis kilometrus ar pan.) ir važiuojant didesniu greičiu (jei mažiau 40, cypimas dingdavo)
      c) niekada daugiau nepasikartojo, nors niekas nebuvo nei keista, nei išvis išmontuota

      • grumlinas parašė:
        2011/01/22 22:14

        -> Adis – logiška, Vatsonai: manau, kad per tuos keliasdešimt km vistiek pastabdydavai, kaladėlės įkaisdavo. Įtariu, kad galėjo kažkiek kokia kaladėlė persikreipti, tai kol atsikišusį kampiuką nuzulinai, tai ir svilo, ir cypė.
        IMHO 😉

  4. Voldemaras parašė:
    2011/01/22 17:39

    Televizorių meistro sindromas: jei savajam TV iškviesite meistrą į namus, bo jo vaizdo kokybė jūsų netenkina, tai meisrui atėjus jis rodys kaip ką tik gimęs….,bet kai meistras išeis pro duris- jūsų TV grįš į pirminę padėtį….

  5. Sveikas parašė:
    2011/01/23 21:28

    Mano tėvukas tokiais neaiškiais atvejais sakydavo: „Chorošij stuk vsegda naružu vyjdet…“