Bendradarbio dukters airių seterių šuniukai siautėja. Laimei, tik po kokią valandą ryte ir vakare
Penktadienio rytui: šuniukai su atominėm batareikėm
Vas 11th, 2011 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Vas 11th, 2011 by grumlinas
Bendradarbio dukters airių seterių šuniukai siautėja. Laimei, tik po kokią valandą ryte ir vakare
Brauno judėjimas pačiam gražume.
Aha, net akys paskausta
Dėkui – turiu progą pasidžiaugti, kad neturiu tokių kaimynų.
Nujooo – kai kada didžiauisa laimė yra ne turėti, o neturėti
Kvyyy, krutanti krūva absoliutaus mielumo! Taip ir norisi niurktelt pas juos.
Pamažu juos jau parceliuoja: vienas Švedijon, kitas Vladivostokan…
Neturėčiau – irgi norėčiau. Ale mana šunius nesuprastų, jam jau trys katai atrodo pakankamai gilus asmeninis įžeidimas.
O ir kainuoja turbūt gražiai, ane?
Dėl kainų nieko nežinau, ale sukergti vežė į Chorvatiją
kiek jų daug ir kokie rudi
Nu airiški seteriai gi balti nebūna, ania?
Sveiki,

norėčiau pataisyti netikslumus…
Airių (ne Airijos) seterių veislės šuniukai bendradarbio dukters, ne sūnaus
„Ženyti“ kalytę vežėm į Kroatiją, ne Italiją
Bet svarbiausia – kaimynai nė nenutuokia, kad pas mus yra šuniukų. Buvau specialiai nuėjusi pas juos ir paklausiau – ar negirdite pastaruoju metu triukšmo? Atsakymas buvo labai paprastas: ne, o kodėl turėtume?
Taip kad negražu yra „stumti“, jog visi kaimynai su šuniukais yra blogis. Jei video klipe nuimčiau muziką, tai per visas 3 minutes išgirstumėte gal 6 amtelėjimus, o daugiau – tik urzgimas, letenėlių tapnojmas ir laikraščių šiugždenimas.
Ačiū, paremontavau, atai kai tik iš klausos įsimeni, tai…