Puikus Vytauto Toleikio straipsnis apie skaitymą, galbūt net priversiantis susimąstyti
Atėjo alkanojo kapitalizmo laikai, atėjo pirmoji gariūnininkų karta. Viešajame diskurse patogiausiai įsikūrė geltonoji spauda bei šou verslas su visagaliais įvaizdžių kūrėjais, kasdien triūbijančiais pasimetusiems tautiečiams, kad ne tradicinės vertybės, o žaibiškas praturtėjimas, seksualumas ir kasdienis matomumas žiniasklaidoje yra vieninteliai amžinosios laimės įrodymai. Kur ten iki knygų, iki skaitymo. Niekas nebeklausė ar perskaitei, ar pažiūrėjai, ar išklausei? Naujųjų buržujų gyvenimą reklamuojantys laidelių vedėjai nesiskubindavo savo apdainuojamųjų herojų vaizduoti tarp masyvių knygų lentynų vaizdų – jų paprasčiau nėra ir negali būti. Neatsilaikę nenuilstamai pučiamos miglos nuodams, mokytojas, eilinis regiono kultūrininkas, valstybės tarnautojas, padorus verslininkas ar kuklesnis politikas galų gale pasidavė ir nusiramino – šiek tiek paskaitysiu, ir užteks. Na dvylika, maksimum dvidešimt keturias knygeles per metus arba vieną knygą, bet labai labai didelę. Juk gali žurnalistai iš sovietinės inercijos imti ir paklausti, kokią paskutinę knygą skaitėte? Šiaip niekas nei skatina, nei gėdina. Be to, anot mūsų publicistikos klasikos – skaitymas akims kenkia. Ypač kirilica…
Piktos mintys kažkokios… Negatyvios, sakyčiau…
Nu žmogus turi kietą nuomonę ir ją skelbia. Su kai kuriom mintim galima nesutikti, bet jos įdomios
Tai kad nėra su kuo nesutikti… Gal kokia neesminė detalė užkliuvo, ir tiek.
Yep, dauguma minčių geros
Senas, su barzda anekdotas, naujoviškai: tariasi draugai ką nupirkti dovanų( kažkokia ten proga) . Vienas sako- gal nuperkam jam kokią nors knygą.
Kiti- o kam, vieną jis jau turi…
Aha, pažįstu tokių, kurie maždaug tokie ir yra…
Puiki ištrauka iš puikaus straipsnio ir- jos pilnai pakanka. Manau, ne tik man. Klipinis suvokimas, neleidžiąs skaityti kiek ilgesnių tekstų.
Priešhipiniais laikais pasaulyje, paplitus tranzistoriniams radijo aparatams, buvo tokia teorija, kad galima sekti įvykius net nemokant skaityti.
P.S. Užtat dabar visi rašo 🙁
Aha 😀 Rašo neskaitydami 😀 Tikrasis raštingumas yra rašyti, o ne skaityti 😆
Nuva, citatomis skatinu neskaitymą 😀
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=708&st_id=2766&txt=kukulas
🙂
Geras 🙂
nee, Tolkieno šitie neužskaitys 🙁 Čia reikia krist ant kelių Dubysos slėnio kryptimi ir ašarom laistyti juodąsias aveles baltąsias lankeles. Ir neduokdie pajusti skaitymo malonumą – didelė nuodėmė, dyyydelė. Skaityt turi būti sprangu kaip ryjant šaltalankius kartu su šakomis. Nuobodu, kaip eilėje pas terapewtą. Nesuprantama kaip to pačio terapewto diagnozė. Reikia taip save dasikanalinti, kad bet kuri reklaminė antraštė po to atrodytų kaip pramoginis šedevras. Ir tik tada samsara nirvana 🙂
„Skaityt turi būti sprangu kaip ryjant šaltalankius kartu su šakomis“ – paįsivaizdavau ir net pamąsčiau, kad… ėėė… eee… tualete būtų nekas… 😉