Kažkaip, žvelgiant į dabartinės visuomenės vystymosi kryptį, į galvą ateina tik vienas žodis – DEVOLIUCIJA.
43 Responses to “Mintis apmąstymui”
-
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Gintarai, kas sukėlė tokį pesimizmą? Ar tai priešrinkiminės depresijos apraiškos?
Visuomenės raida po kokių 2000ųjų metų. Ėjimas tik į savo asmninių interesų tenkinimą, nemąstant apie tolimesnę perspektyvą. Jūros kiaulyčių mentaliteto išplitimas.
Geras žodis. Gal įvartojam į mūsų kalbą.
Be t ar tikrai pats sugalvojai, grumlinai, prisipažink?
Hmmm… privertei pamąstyti, iš kur jis mano galvoje. Greičiausiai kažkaip iš http://en.wikipedia.org/wiki/Devolution_(biology) , tik pritaikytas visuomenei, kuri IMHO vystosi pagal Velso „Laiko mašinos“ scenarijų.
Mhm. Vienai jūrkiaulei šiknon įspirt ir priverst galvot dar įmanoma, o visai ordai chamiakų – deja, ne. Nors ne, ir vienos nepriversi, jei atkakliai nenorės. Mąstymas – sunkus ir skausmingas procesas, ir dar laiko užima – o ėst, ėst kada!?
Tai dar žiūrėk, kad orda chomiakų tavęs nepagriebtų už… ėėė… eee… nuvienžo, neįkąstų kur nereikia
O tai nepaaukotum dėl kilnaus tikslo… khem… eee… ai, prieskoninis šakniavaisis su tais chamiakais.
Hmmm… o va chomiakai, jei juos patroškinti su prieskoniniais šakniavaisias… hmmm… reikia stalčių atsidaryti, kokį riešutuką praryti, atai ant bato seilė nutiško
Senai įrodyta, kad galvoti nesveika.
Nuo galvojimo raukšlėjasi smegenys. Su metais tos raukšlės nuo smegenų pereina ant veido. Va kodėl pvz. pagyvenę amerikiečiai (kurie lietuviams siekiamybė) taip gerai atrodo…
Na taip. Nuo mąstymo mastitu gi susergama
devoliùcija [lot. devolutio—nuvertimas], kokių nors teisių ar kokio turto (nuosavybės) perėjimas kitam.
Sąvokai „evoliucija atvirkščiai“ buvau radęs retą žodį, dabar užsimušdamas nerandu.
)
Kažkas panašaus į „ovoliucija“ ( ne „ovuliacija“
Rusiškai tai apibūdinta žiauriau, nei „devoliucija“ – http://ru.wikipedia.org/wiki/Дегенерация
Pabukime Darvinu ir pabandykime įsivaizduoti kas mūsų laukia toliau…
Hmmm… atip toli tikiuosi neprigyventi
Šita antievoliucija turi savo vadus, išteklių ir strategiją. Devoliucija juk kažkaip planingai vyksta?

Atimti idėjas iš masės; atimti „debug“ iš mąstymo, kad netikrintų įeinančios informacijos srauto; įskiepyti pseudo realybę – kur tikros vertybės keičiamos menamomis; tikrąsias vertybes (šeima ir t.t.) niekinant ir menkinant.
Įtvirtinti, kad pinigų turintis yra labiau žmogus, nei biednas.
Ambicijas pakelti virš savigarbos (karjera svarbiau nei sąžinė).
Massmedia užpilti meirūnais ir kitais gvazdikėliais, atsiprašant prie moterų.
Na, dar šimtai būdų bizniui (iš esmės – reketui) uždėti ekonominio būtinumo kaukę…
Ir ką gauname?
Ogi apsidairykim, pamatysim…
************
P.S. Ne į temą, bet į sąskambį – teko dirbti su mašina, kuri turėjo deseleratoriaus pedalą vietoje akseleratoriaus. Kam dar teko?
O tu čia GILIAI kasi…
Tai kad čia viskas paviršiuje; tereikia sudėlioti į lentynėles. Pasižiūrėti, ką rašo laikraščiai; pasižiūrėti, ką rodo TV; pasiklausyti, dėl ko Seime eina aršiausios pjautynės, ir pasklaidyti švietimo programas.
.
Išvadas kiekvienas pasidaro savas, bet pagal mane- eina totali visuomenės debilizacija už ES pinigus. Kas iš to daugiausia išloš, dar neišskaičiavau
@Proffanas – kažkaip nesueina galai – nesimato, kas iš to išloš…
Išloš, tarkim, kad ir islamas, betgi nemanau, kad islamas TAIP kovotų…
Laimėtojas neaiškus.
Šiaip – kieno pinigai, to ir muzika; bet ES – jokios naudos irgi… Beje, jie irgi pakankamai puikiai devoliucionuoja…
Keista konstrukcija, vienok
@scania: O tu žiūrėk; žiūrėk įdėmiai
. Ant galo, greičiausiai, išloš būtent islamas, bet už mūsų (Europos) babkes. Argi ne prikolna? 
Gal ir išloš islamas, bet kas vis tik užsako muziką?
Scania, bravo! Bis!!
khe, khem jums leidus…
Žingsnis nuo muzikos užsakovo paieškų prie sąmokslo paranojos yra mažytis tikrai..
Siaurai žiūrint, muziką kavinės plokštelių automate užsako klausytojas (bent jau jam taip atrodo, kad turi pasirinkimą užsakyti).
O plačiau, orkestrą užsisako kiti klausytojai (pasaulis), ir kiekvienas orkestro muzikantas turi stengtis pataikyti į ritmą, į taktą, į natas, į toną, kad VISI skambėtų darniai, pagal dirigentą. Ir orkestras bus populiarus ir įdomus pasauliui, ir dirigentas gerbiamas..
Dabar gi, orkestro muzikantai groja kiekvienas pagal save, tikėdamasis, kad jo triūbos garsas nustelbs aplinkinius ir nebereiks su jais groti apskritai. O ir groti galės bile kur, kad irkitoj šaly ar kur gatvėje. Dirigentui, aišku, tas nepaitnka, bet jis negali pasipriešinti muzikanto Valiai.
Šauni Grumlino mintis, tikrai. Devoliucija ko gero tai, kad mažai kas stengiasi groti vieningai į taktą, pagal natas, į toną, tempą – mažai visiems naudingų pastangų groti kartu ir vieningai orkestre..
Taip, savo teisių iškėlimas virš pareigų bei totalus pareigų visuomenei neigimas ir duoda tą kakafoniją, kurią girdime šiandien. Nors, jei gerai įsiklausysime – galima girdėti mūsų visuomenės laidotuvių maršo melodiją
Čia taip abstrakčiai.. Teisės, pareigos. Teisingai pasakyta, bet tai pasako viską, sykiu ir nieko.
Patiko vakar viena išgirsta mintis: „Mes žinome, kas dedasi JAV, Libijoje, Rusijoje ar netgi mūsų Seime, gal dar savivaldoje. Galime lengvai pakritikuoti, JAV užsienio politiką ar ekonomiką.
Bet ar įdomu, ar sekame, kas dedasi mūsų pačių tikrame kieme ar laiptinėje, pačioje šeimoje?
Įdomi asociacija su kakofonija
Įsiklausymas primena rašalo dėmių testą-vienam tai drugelis, kitam-kraujo klanas. Kiek apmaudu, kad norisi girdėti laidotuvių maršą, vietoj sudėtingos Bacho D minor toccata. 
Matai, diagnozė turi būti objektyvi. Paskui jau galima lia-lia, jei to reikia paciento paskutines valandas palengvinti. Nes šiuo atveju turime letalinį pacientą, viskas susiveda tik į laiką, kiek jis dar kvėpuos. Aišku, pasaulis neprapuls, aibė civilizacijų žlugo, atsirado kitos, tokia jau ta dialektika.
Kaslink žvalgymosi pro kaimyno rakto skylutę (ar klausymosis per rozetę) – neseku, nes išvis nemėgstu kvėpuoti kitam į pakaušį.
Nemanau, kad tikrai tiki tuo, ką parašei apie šnopavimą į pakaušį. Antraip net visos šios minties apmąstymui nebūtų. Nesupyk. Tai abstraktu, tai platu, bet aktualu giliai iki pat neigimo, kad ir kokią diagnozę pripaišius.
Galų gale tai neina kalba apie žiūrėjimą pro rakto skylutę, kaip kažkodėl įsivaizduoji. Nors iš esmės tai ir vyksta deevoliucijoje. Kalbu apie savitarpio pagalbą, sutarimą ir susivienijimą. Tai ne kakadukiškas skalbinių ryškinimąsis. Jei vienas kaimynas kenkia daugumai, šnerkščia, rėkauja, tai jau daugumos problema. Įsisenėjusi.
Sunku patikėti, kad neseku?
Bet taip yra. Esu ganėtinai asocialus, jei kalbėti apie santykius su kaimynais ar bendradarbiais, labiua mėgstu savų/artimų žmonių ratą. Tad kaimynai mane sudominti gali tiik supykdydami dėl ko nors. Tada, be abejo – kaip nors atreaguosiu.
Devoliucijoje mes matome nuolatinį smaksojimą per rakto skylutę ir to rodymą visam pasauliui. Purvadrbastos esmė…
Patikėti nesunku
nors jei žiniasklaida pateikinėtų tik neutralias naujienas, kad dabar yra 21 valanda ir 21 minutė, tokio epiteto toji purvadrabsta nesusilauktų. Nesvarbu.
Svarbiausia, kitkas, kad tik dabar supratau kaip smarkiai suklydau su išvadomis! Jūs gi čia apie purvasklaidos devoliuciją, kad toji purvadrabsta yra tas letalinis pacientas, paskutinėse konvulsijose, o aš čia apie orkestrą taip nusigrybavau.. :\ och.
Atsiprašau, neįvertinau jūsų aforizmo vingrumo
Ne, kalba neina apie purvasklaidos devoliuciją, o apie visuomenės devoliuciją. Purvasklaida yra tos devoliucijos vienas iš komponentų/požymių.
O dabar pričiupot!! Galutinai supainiojot ir suintrigavot dar daugiau
Dabar kyla naujas klausimas, jei jau mintis apmąstymui. O kokius visuomenės raidos požymius jūs įvardinat, kaip devoliuciją?
Kai idėjos pralošia pinigams…


Sąžinė pralošia ambicijoms.
Pareigos pralošia teisėms.
Ir t.t.
Devoliucija – kai individas iškeliamas aukščiau visumos – ir tai žudo visumą.
Čia diagnozė kartu su priežastimis
Idėjinių vertybių nuvertėjimas – sąžinė, garbė, meilė ir materialinių vertybių iškilimas – kapitalas, populiarumas, sekančios kartos ginklai… Pagal istorijos vadovėlius – imperijos žlugimo kronika.
P.S. Kaip aiškiau? Trumpam, akimirkai, priimk šitą požiūrį ir iš to požiūrio atskaitos taško apsidairyk aplinkui – tai štai, apie ką mes čia
scania iš esmės teisingai paaiškino esmę. Nuo savęs galiu pridurti – pusiausvyros visuomenėje praradimas: tarp teisių ir pareigų, tarp sąžinės ir ambicijų, tarp idėjų ir pinigų, tarp pelno ir viršpelnio etc.itd.
P.S. Neamanau, kad nesupranti, apie ką čia mes
@Scania. Malonu, kad terliojatės su mano pasisakymais, tikiuos neatrodau „trolis“
kas ten žino, nors partijos lankstinuko šūkiams reikia įjungti „debug“ – apie visa tai kalba net pačios partijos
Vistik, nesupratau kokio individo iškėlimas virš visumos yra žalingas? Lenino, j.e. Grybauskaitės, Adamkaus? Bendriausiu atveju susireikšminimas yra nepagarba tai pačiai visuomenei iš kurios atėjai. Bet čia turbūt kažkoks konkretus pavyzdys.. O šiaip, jei yra laiko kontempliavimui apie šiandieninę Lietuvos padėtį…man patiko viena astrologo Globos išsakyta mintis – daugumos lietuvių požiūris į prezidentą Brazauską ir jo reikalus iš principo yra kiekvieno lietuvio požiūris į save. Belieka tik paklausti kokias savybes matome pas ata Prezidentą ir kokias savybes turime patys. Ir, svarbiausia, kaip patys į tai žiūrime. Psichologai tai vadina projekcija. Nors spėju, kad daug kas susiveda į savigarbą, tiksliau jos nebuvimą. Sekmadieniniam pakontempliavimui :)) Ir dar truputis.. O kokias dar 7 devoliucijos priežastis-diagnozes galėtum išvardint?
@Grumlinas. Maniau, kad buvau supratęs apie ką jūs čia, bet momentu pasirodė, kad ar nebūsiu suklydęs..
Bet jūs labai teisingai pastebėjot – nėra pusiausvyros. Suabsoliutinant, nėra pusiausvyros, balanso, harmonijos tarp gėrio ir blogio. Kas yra gėris ir kas yra blogis, jau priklauso nuo vertybių skalės diapazono. O kas gali tą pusiausvyros tašką nusakyti? Kokiais kriterijais jis apibūdinamas? Verslininkui gėris, kad gali gauti pelną, ar kaip? Darbuotojui – ko gero, kad gali dirbti? Valdžios gėris, kad gali suteikti tam tikros visuotinės kokybės lygį, mokesčių mokėtojo gėris – kad gali sumokėti mokesčius ir taip išlaikyti tą kokybės lygį. Kas negerai šiame paveiksliuke? 
Taip, taip, jau žinau: sąžinė, teisių nepaisymas, pareigų nebuvimas, itakdeleje. Bet atsakykit, KODĖL daug žmonių (kasininkės, vairuotojai, inžinieriai, politikai, verslininkai, technologai) NETURI to balanso atskaitos taško? Kitaip tariant, kodėl jis pasislinkęs į blogio, nihilizmo, neigimo, pykčio, pavydo, nepasitikėjimo savimi, apatijos pusę?
Tiesą pasakius, manęs visiškai nedomina klausimas, KODĖL daug žmonių neturi to balanso atskaitos taško. Dėl dviejų priežasčių: 1) nesu idealas, pagal kurį reiktų kalibruoti pasaulį; 2) turiu daug kur kas įdomesnių/malonesnių dalykų apmąstymui, tad kapstinėjimasis po tamsiąsias žmogaus puses manęs nedomina. Bent aju tiek, kad atsisakyčiau šiuo metu klausytis Jethro Tull ir pradėčiau mąstyti apie politikų subingalviškumą
Dėkoju už atvirumą. Gerbiu ir jūsų pasirinkimą
P.s.

Visi iki šiol buvę klausimai atsakymai buvo 10tūkstančių litų zonoje. O dabar – klausimas už 100’000
Kodėl pas mus pabrango cukrus?
Cukrus pabrango, nes – pradėjo gaminti geresnį!!!
O jis pabrango?
Aha, po neaiškios istorijos su masine cukraus psichoze… Pats mačiau pilną bagažinę cukraus
Nepastebėjau. Gal todėl, kad neseku kainų, o tiesiog perku tik tai, ko man reikia ir kada man reikia. Jei neįperku – neperku ir tiek. Tai visi SVARBIAUSI kiekvienam Lietuvos gyventojui įvykiai mane mažai tepaliečia. Kiba aš kažkoks nesusipratimas?
O mes pritrūkom cukraus būtent tuo metu
Taigi buvau paliestas tos istorijos 
Bet ne taip žiauriai, kaip kažkokia moteris, kuri parduotuvėje verkė, kad dukros gimtadieniui cukraus neturėjo.
Taigi – viskas prasidėjo nuo gando, kad cukrus brangs.
Taip ir įvyko.
Todėl tas gandas jau nebe gandas, o planas.
Neaišku tik, kieno planas – qui bono aišku, bet pavardžių nematyt…
Šiaip skubėti reikia tik į tualetą, kai 33 užpuola, o visais kitais atvejais verta pamąstyti. kad po to nereiktų į luitą sulipusio cukraus maišo irviu kapoti…
„Cukrus“ tai pavyzdys, koks yra kiekvieno gyventojo požiūris į aplinką – svarbiausia, kad „manęs neapvogtų tie vagys“. Bet juk tai egoizmas. Trumpuoju periodu (iki uogienių), investavus 100 litų į „cukrų“, buvo išleista ne 120 litų, t.y. lyg ir ekonomija 20 litų/6mėn. Ilguoju periodu, prie pakilusių kainų jau antrais metais VISI pralošia (nesitiki, kad nukris iki ankstesnio lygio).
Juokingiausia, aišku tai, kad negali apkaltint valdžios kvailumu ir visko ant jos išpilti!.. 
O problema, kad visų pirkėjo požiūris nėra nukreiptas į sistemos gerovę- iš godumo sutaupyti ant antraeilio dalyko, nukentėjo visa sistema. Tebūna mums tai tikrai nebrangiai atsieisianti „debug“ pamoka.