Bevaikštinėjant po Inetą, pasitaikė A.Šliogerio mintys, kurios sutampa su mano paties patirtimi, kankinant LŽŪU žemėtvarkos studentus kartografijos gudrybėmis:
Kaip universiteto profesorius gaunu studentus, kurie dar kvepia vidurine mokykla. Pas mus patenka geriausieji, bet per 20 darbo metų neatsimenu nė vienos pavardės: ateina pilka, amorfiška masė – blyškūs nepriklausomybės žiedeliai.
Mokytojai šiandien verčiami daryti iš vaikų informacinius balionus, o paaiškėja, kad šie neturi elementariausių žinių. Antrakursio paklausiau, kada gyveno Jėzus Kristus. Sako: „XIX amžiuje…“
Nereikia pasiduoti mitams, esą žinių visuomenė yra kažkokia ypatinga – visos visuomenės yra žinių visuomenės. O vidurinis ugdymas turėtų parengti šiokios tokios kultūros žmogų, pajėgų bent kiek atsiplėšti nuo savo egoistinio akiračio.
Apie žaliavą, su kuria tenka dirbti
Bir 28th, 2008 by grumlinas