Užvakar žinutės pabaigoje dramatiškai paklausiau: „Kažin, kas mūsų laukia rytoj?“ Geriau būčiau patylėjęs, nes – „Durna galva – šiknai neramu“. Vakar ryte važiuojant į darbą ir darant kairį posūkį, kaip NUSIČIAUDĖJAU, net akiniai nuo nosies nulėkė. Juos begaudant viena ranka, kita slystelėjo vairu, tas suktelėjo atgal ir BUMPT priekiniu dešiniu ratu bordiūran… Gerai, kad ankstyvas rytas, šalutinė gatvelė ir tuščia.
Taigis, ką turim:
Pabrozdintas naujo lietinio tekinio kraštelis, kas mumi privertė nuliūsti… 🙁
Moralė – čiaudėkite iš anksto ir laiku!
Prisikarksėjau…
Lie 2nd, 2008 by grumlinas