Xe-xe-xe… 😉
Netikite? Pasižiūrėkite labai įdomiame Lenkijos Nacionalinės bibliotekos puslapyje. Tingintiems ten lįsti – įrodymai žemiau 😉 :
Ką gi mes čia matome? Daug kam gali pasirodyti, jog dešinėje yra tiltas per Nemuną. Tik va nuo kur tada žiūrime? O pasirodo, žiūrime nuo Žaliakalnio, o tiltas dešinėje – per Nerį… O priekyje (iš kairės į dešinę) matome du vienodus Jėzuitų bažnyčios bokštus, nediduką Katedros bokštą, ilgą Rotušės bokštą, o varpo formos kupolas yra Benediktinų vienuolyno bokštas. Vaizdelis XVIIIa. pabaiga – XIXa. pradžia, sprendžiant pagal madas 😉
Tikrovėje Kaunas niekad nebuvo Žemaitijos seniūnijos sostine. Tad galima būtų įtarti, kad šis piešinys labai įdomiai įvardina Rusijos imperijos Kauno guberniją, kuri buvo įkurta 1842 metais. Turint omenyje, kad piešinio autorius yra Antoni Oleszczyński (1794-1879) – tampa visai realu, kad piešinį galime datuoti kokiais 1843 metais – ir mundurai panašūs, ir lenkų kalba dar nedraudžiama – po 1831ųjų Lapkričio sukilimo praėjo virš 12 metų, viskas nusiramino, iki 1863ųjų sukilimo dar daug laiko.
Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialiai tai atlikta 1895 m. 1926 m. įsteigta Kauno arkivyskupija.
Ir religine prasme Kaunas buvo Žemaitijos sostinė gerą pusšimtį metų 🙂
Vienžo – Kaunas valdo 😉
Aha, vien aukso kainos WC ko verti …
Pavydit… 😛 Juk mūsų meras – konservatoriško idiotizmo etalonas 😉
Šiaip Vytauto didžiojo laikais, Žemaitija buvo laikoma, tai kas yra Nemuno žemupys. Tai apytiksliai ir atitinka Kauno apylinkes. Analogiškai yra su vokiškais vietovardžiais kaip pvz. Kažkur prof. Bumblauskas šnekėjo tokia tema. Ar tik ne lrytas.lt :/ neprisimenu.
Istorinė Žemaitija baigėsi būtent Nevėžiu, Raudondvarsi jau buvo Žemaitijos seniūnijoje