Kažkaip prisiminiau vieną paauglystės laikų piešinį, kuriame buvo pavaizduotas cunamis. Žurnalas „Technika-Molodeži“, 1973 Nr.1. Susiradau žurnalą ir nusiskenavau. Kokybė tokia, kokia yra – originalas būtent tokios liūdnos kokybės, kai palygini su šiandienine poligrafija.
Iki šiol prisimenu, kaip jį žiūrinėdavau, bandydamas nuspėti, kurie iš bėgančių žmonių liko gyvi, o kurie žuvo.
Cunamis’1973
Kov 20th, 2011 by grumlinas
Jo, čia greičiausiai užlietas toks miestas – Mechiko. Tokiu virto iš Mexiko, jei lietuviškai tai Meksiko. 🙂
O gal buvo ir toks, ir anoks?
😀 😀 😀
Betgi Gaspadorius turi ne tik humoro jausmą, bet ir Pliuškino savybių. Išsaugoti žurnalą vos ne keturiasdešimt metų- oho 🙂
Beveik kasdien duodu sau žodį – nuo ryt, kasdien po 10 daiktų šiukšliadėžėn 🙁
Bet esu savo žodžio šeiminykas, deja.
Kol tilpo į lovos dėžę – kaupiau. Laimei atėjo perestroikos ir pan, tų žurnalų leidyba/tiekimas sunyko. Dabar gi tempiu skaitmeninius – sukaupiau ir Technika-Molodeži, ir Modelist-Konstruktor praktiškai visus. Įdomu kai kada perversti. Yra minčių kai kuriuos Technika-Molodeži viršelius papostinti
Bus įdomu. Aš visai nesenai išmečiau laikraštinių MEISTERIS pundą. Nelabai pykau, kad kaimynas pradangino vokiško žurnalo lenkų kalba MAJSTER storą pundą (H=80 cm)
Nors nieko neišmokau ir neišmokinau vis laikau pundą serijos SUŽINOK IR IŠMOK knygelių…pliuškinas ir tiek.
Kai kada pliuškinizmas susigadyja 😉
Ponas Taškai, iš kur čia ištraukėt apie Meksiką – nesuprantu. Ar čia humoras toks?
Humoras. O gal „humoras“. Abiem atvejais – prastas, nes senamadiški paniurzgėjimai. Kažkodėl visada man keistai atrodo, kai raidė X maišoma su X – lotyniška su kirilica.
Man regis, taip gavosi sovietmečiu su Meksiko miestu, kai jį pavertėm Mechiku.
O gal klystu, na, kaip Smetonos laikais, nors vargu ar kas dar žino šitą:
-Vieną kart sutarkim – Budapeštas ar Bukareštas.
Ponas Taškai, tokie sukaupti daiktai yra puikus dalykas, kai praeina periodas, pakankamas, kad galėtume kalbėti apie gan kardinaliai pasikeitusias paradigmas – nesvarbu, ar apie technines, ar apie politines, ar dar apie kokias nors.
Jei pavyko išsaugoti kokius 20 metų tokius leidinius – verta ir toliau laikyt. Išmetinėt tuo tarpu nereikia tikrai – galima parduoti ar šiaip padovanoti kam nors, kas domisi, kad ir kolekcininkams.
Aš pats, pavyzdžiui, norėčiau gauti kokių 1960-1970 „Mokslą ir Gyvenimą“. Nes tai tiesiog nuostabu būtų palyginti tuometinius mokslo ir technikos stebuklus su dabartiniais.
Pilnai sutinku su Jūsų mintimis.
Reikia palėpės, tokios, kaip kad mes turėdavom – pas savo senelius 🙂
Kadangi visokie mokslai man per daug nesuprantami, susirinkau didesnę dalį a la kultūrinio „Nemuno“ tiražo po visokius antikvariatus, kol dar tokie buvo. Dabar baigiu surinkt „Šiaurės Atėnus“. 🙂
[…] mėgėjiškas video-klipas, parodantis neseniai Japoniją nusiaubusį cunamį. Ir vėl prisiminiau paauglystės laikų cunamio piešinį – kažkoks panašumas… Šis įrašas priskirtas Įdomu kategorijai. Išsisaugokite […]