Feed on
Posts
Comments

Išvedžiau prieš pat išvykdamas karrštaimylimandarbelin šįryt mūsų šunių-protestantą po lauką mažumą pasiganyti. Rytų pusėje matosi kyla fantastiškai raudonava aušra, bus gražių fotkių išvažiavus į atviresnę vietą. Parvedu šunių, prigriebiu fotiką, išvažiuoju iš kiemo ir matau, kad dangus jau aptrauktas debesų ir aušros nebebėra… 🙁 Taip ir nuvažiavau į institutą be kadro… Ech, tos taip retos ir taip greitai išsprūstančios iš rankų akimirkos…

16 Responses to “Akimirkų nepagaunamumas”

  1. MariukasM parašė:

    Kad nespėjai pagauti, tai dar nieko baisaus. Blogai, kai tokių akimirkų net nepastebi.

  2. troy parašė:

    Vilniuje rytuose toks pat raudonas buvo. Kaip spektaklyje apie komunizmo pergalę blogame sovietiniame teatre.

  3. igiausių metų ilgiausiųųųųųųųųųų! į sveikatą – su gimtadieniu!

  4. Taškas parašė:

    Pasirodo, šiandien – kovo 31 d.- gimė dar vienas bokštas, tik seniau – 1889 m. ir aukštesnis – 324 m

    http://www.allartnews.com/wp-content/uploads/2010/02/Elliott-Erwitt-Paris-1989-centi%C3%A8me-anniversaire-de-la-Tour-Eiffel.jpg

    Ir kaip čia nebšokinėt iš džiaugsmo, nors ir oras nekoks 🙂

  5. scania parašė:

    Laimės 🙂
    P.S. 😉