Lietuvos „elYtą“ turbūt geriausiai apibūdina šiuometiniai „Svogūnai“ (teko juos pažiūrėti kartu su svečiais iš mandagumo), kai gatavas Šapras kažką vogravo, o salė žvengė patenkinta. Vietoje to, kad atsistotų ir išeitų, palikusį nevykėlį komediantą. Ne tai, kad savigarbos trūkumas, o visiškas jos nebuvimas.
30 Responses to “Antradienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Valstybėje, kurioje girti teisėjai veda teismo posėdžius, vedančiam televizinį šou tiesiog amoralu būti blaiviam….
Mjooo… o iš tikrųjų yra teisybės 😉
Dabartinis elitas neatskrido iš kosmoso, o didžia dalimi atsirado iš tos pačios tautos. Tad čia greičiau tautinio mentaliteto klausimas.
Savigarbos deficitas – nacionalis lietuvių bruožas? Gal ir taip…
Kaip bebūtų dėl to liūdna, bet kokios šaknys, tokie ir vaisiai.
elYtas, ble…
Toks jau lietuvio būdas: aš už šita sumokėjau ir žiurėsiu iki galo. Arba jei linksmiau – visiem buvo be galo idomu kuom viskas baigsis.
Aš tai sunkiai iškentėjau – jei ne svečiai, taip ir būčiau nepamatęs visos tos nesąmonės. Sunkiai virškinu tokius dalykus…
Tai svečiai – be savigarbos?
Yra šioks toks skirtumas tarp to, kai esi salėje ir dalyvauji tokiame renginyje, ir to, kai į visa tai žiūri kaip į beviltišką renginį, kur norisi pamatyti, kuo viskas baigsis.
Nežiūrėjau, nes tik pačiam finiše pamačiau, jog svogūnai dar gyvi. Maniau – juos pakeitė dviračio žvaigždė. Man kažkaip nesmagiai pasirodė Mikutavičiaus pendeliai Šedžiui, na, kad per ilgai… Prieš tai Šapras šmėstelėjo, man gal neužkliuvo, šiaip tai jis greitos reakcijos ir kartais sąmojingos.
Tad dabar kelių dienų visuotinas puolimas įtartinas. Ko jau ko nesitikėjau – kad prisijungė ir Gaspadorius. Nors suprantu jį – kadais autoservise visą dieną buvau priverstas klausytis naujausios brolių Aliukų kasėtės, gal 99 kartus 🙁
Jei žiūrėjai tik pačią pabaigą – tau pasisekė nepamatyti viso to „pozoro“. Šapras buvo gatavas, vos sugebėjo paskaityti scenarijų. Pačiame gale, kur maskatavosi Mikutavičius, Šapras aiškiai buvo out-of-order ir džiaugėsi, kad nebereikia kankintis
Šapras – TV3 veidas, kuriam už tai moka nei mažai nei daug – 14K (patikimas šaltinis). Tad kodėl gi jam neatsipalaiduoti? Diena prieš tai Šakiuose buvo atšauktas jo spektaklis… Gerai Sviderskytė išmąstė: o kas gi čia tokio jau atsitiko „iz von vychodiaščego“? Jei policininkai girti traiško žmones keliuose, jei teisėjai vartosi nuo teismo rūmų laiptų… Kuo stebimės, ko piktinamės? Gal tik tuo, kad televizija įvardina jį geriausiu…
Kokie litovcai – toks ir veidas…
Gal Grinevičiūtės laidoje kažkaip nesmagu buvo klausytis Justino Jankevičiaus sąmojų apie vyro antrąją galvą ir iščiulpiančias moteris.
Panašu į tai, kad mano vykdomas durnadėžės ignoravimas man leidžia išvengti daugelio nesmagumų 😉
Pasaulyje elitas smulkėja, o jau čia… Čia net nėra kilmingų, kurie bent jau deklaravo garbę. Turim ką turim.
O ir tv, nuspaudusi auditorijos skonį, gerokai prisidėjusi prie š…o (šieno) tolerancijos.
Net linksmo gėrimo menas pražuvo!
Linksmo gėrimo menas yra. Tik čia buvo viešo pachmo tragedija…
ikisiu savo trigrasi…..
tikrasis elitas – „svogunams “ neidomus.
Kalba nėjo apie elitą, kalba ėjo apie elYtą – t.y. tą mėšlą, kurio kasdien pilna durnadėžė ir klaikraščiai.
Suprantu, suprantu. Na, mėšlas iš niekur neatsiranda. Tai, paprastai, virškinamo ėdalo likučiai.. 🙂 Vat, o ką valgome, ryte ryjame iš klaikdėžių ir klaikraščių?
Svetimas nuomones, svetimas išvadas, svetimą požiūrį. Skęstame simpatijų-intrigų liūne. Kodėl mažai propaguojama vertybė galvoti už save, ir pačiam vertinti kito Sprendimus. Žmogaus nepakeisi, Sprendimą gali pakeisti, tik reikia suprast ar žmogus nepatinka(kaip miss pasaulis), ar jo sprendimai. Bet va beveik visa žiniasklaida joja tuo pačiu arkliu ir apeliuodama į blogąsias žmogaus savybes, pavydą ir kad tautiečiai jas su pasigardžiavimu ryja. O sprendimų vertinimas net nebesvarbu. Todėl ir raudonuojam prieš ispanus Pasaulio čempionus, kad ir stadijonai baisūs, ir murkdomės purve.
Va būtent – iš esmės turime šūdadrabstą, kuri mus šeria vien negatyvu. Kasdieninis gyvenimas, jei tikėti durnadėže ir klaikraščiais, sudarytas iš nusikaltimų ir skandalų
Na, bet kokiu atveju žiūrime į savo norų veidrodį. Labai dažnai kitą „skalbdamas“ pats save „skalbi“. Bet taip daryti daugumai patogu, nes nereikia galvoti kaip spręsti problemą.
Įdomiausia, kad NĖ vienos šiandienos naujienos svarba yra absoliučiai bereikšmė po 5-erių metų. Net 5 metų nereikia – mažai kas atsimena kas kėlė pyktį prieš metus!
Tad kodėl eikvojama proto, fizinė energija ant tokių bereikšmių dalykų; kai savęs neklausiama „Ar tai turės kokią įtaką Man ir Šeimai po pusės metų, 1erių, 2 ar 3 metų?“
O valdžia irgi gera – iš baimės, per žiniasklaidą tiesiog priversta tenkinti naudos nenešančias visuomenės aistras, o tikrai svarbūs reikšmingi sprendimai, galintys viską pakeisti, atidedami neapibrėžtam laikui. 😐 kad ir šilumos ūkio demonopolizavimas.
Žmogai nori duonos ir žaidimų. Ir jei tai jiems užtikrinta – jie ramūs. Receptas veikia bene 3000 metų
Tikrai taip. 🙂 pas mus duonos lyg ir yra, bet sporto žaidimams mažoka dėmesio. Gal dėlto laikai neramūs, nes visas sportas tuo žodžiu ir pasibaigia.
Nu kad pilna durnadėžė žaidimų, vienas už kitą bukesnis
vat, o dabar Grinevičiūte patikėjau – nebuvo tas Šapras girtas.
Kazlu, sakiusiu, jog Šapras sąmojais kartais viršesnis už Galkiną- irgi.
Durnadežės galia neišmatojama.
Pasaulis yra toks, kokiu juo tikime jį esant 😉
ot, ir ne. Toks, kokį rodo per dėžę. Deja.
Durnadėžė padeda susiformuoti tikėjimą