Kažkodėl visi labai lengvai randa 100 priežasčių apgailėti savo liūdną gyvenimą, bet visiškai nesistengia rasti bent vienos priežasties tuo gyvenimu pasidžiaugti
42 Responses to “Penktadienio mintis pamąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Labai teisinga mintis. Aš dabar stengiuosi daryti atvirkčšiai 🙂
Diena džiaugsmo nutrina 100 dienų liūdesio
Tai kad pasiutęs jo tempas neleidžia juo nei džiaugtis, nei gailėti…
Na nesakyk, vistiek ištaikai laiko pa-apgailėjimui 😉
Neslėpsiu, būna. Paprastai tarp 03.00 ir 05.00…:)
Įsigijau dviratį. Kiekvienas pasivažinėjimas – džiaugsmo kibiras 🙂 Jaučiuos kaip 13kos. 😀
Kiek nedaug iš tikrųjų žmogui kai kada tereikia, kad būtų DŽIAUGSMAS
Pritariu 😀
Mane gelbsti memuarų rašymas. Juose išsikapstau iš praėjusio gyvenimo tiek juokingų epizodų, tad nėra kada liūdėti.
Aš gal ne į tiek situacingų situacijų buvau įsivėlęs, bet prisiminimai irgi duoda pozityvo
Tokius pendelius mušti yra … na, mažiausiai, negražu 🙁
Ypač dabartinių politinių ir polytinių įvykių šviesoje – kaip kokiais grėsmingaisiais 1938- tais.
Žinai gi, kas esmi wriednas 😉
3000 METU GYVENIMO „IN DELUSION“. VALSTYBE, KULTURA, RELIGIJA, POLITIKA, TURTAS, VISUOMENINE PADETIS – VISA TAI ZMOGAUS SUGALVOTAS BLOGIS. PER ILGA LAIKA TAIP TUO ITIKEJOME, KAD KITAIP, ATRODO, IR SUVOKTI NEGALIME. O STAI PRIES KOKIA SAVAITE JUS EZERELIO NUOTRAUKA PARODETE KOMENTUODAMI – RAMU. O GI KODEL RAMU – TODEL, KAD NERA TEN AUKSCIAU ISVARDINTO MELO. TEISUS JUS MINEDAMI KASDIENI UZIMTUMA, 1938 METUS, BET TAI PASEKME, NE PRIEZASTIS
Būtent – didžioji dalis mūsų stresų kyla iš to, kad siekiame ne to, ko mums iš tikrųjų reikia, o to, ko mus siekti įtikina (draugai, valdžia, aplinka etc.itd.)
Bet kam tos didžiosios raidės, mažosios įsiskaito taip pat gerai, bei kaip isterikas neatrodai. Visai ne „ramu“.
Priežasčių pasidžiaugti rast nesunku… Ale kad aplink pilna tokių, kurie jaučia pareigą primint, kaip viskas blogai ir kaip nėr gyvenimo. 😀
(aprašo greitu metu nebus – įsivėliau į vieną avantiūrą, tai sukuos daba kitur)
Geras virtualus smūgis tokiems labai pagerina nuotaiką – štai ir antra proga pasidžiaugti 😉
(nukądabarpadarysijeijautaipišeina)
Nu žinai, ne visada tas įsivaizduojamas spyris žandikaulin padeda. Sugebėjimas demoralizuoti pas daug ką genuose įrašytas. 😉
Va, šios valandos mano džiaugsmelis – http://www.youtube.com/watch?v=8fuQBmi6Ca4 Keistas klipas, bet muzikėlė – saldainis. Ir ūsai, kokie ŪSAI… 😀
Mjooo… o aš va Nautilius Pompilius šiuo metu jūzinu
PILNAS SUPRATIMAS, KAI NEBELIEKA PRIEZASTIES, PRIEZASTIES – TAI LAISVE. MEILE, KURI NIEKADA NEVEDA I KONFLIKTA. TAI GERIO SAKNYS. O GERA NUOTAIKA – GALIMA PALAIKYTI SU ARIELKA, MARYTE H. SU BLIZGUCIAIS IR KITOM APGAULEM
Ponaiti, capslocką išjunkit. Aš suprantu, kad pankuot smagu, bet skaityt šitaip sunku.
LAUKIAU, KADA GI UZKLIUSIU, BUDRUMAS GERASAVYBE. ZIURETI NEGANA – MATYTI. TENKINDAMI KUNO GEISMUS, TIKIMES INTELEKTA PATENKINTI. BEJA PANKAS BUVO SIANDIENINES VAKARIETISKOS CIVILIZACIJOS TEVAS, O JAM NEPRITARIU.
Ale Njaa gerai sako – klavišas Caps-Lock yra kairėje klaviatūros pusėje, negi sunku nuspausti?
Ko prie žmogaus prikibote? Jo teisė rinktis, o ir prievarta ten, kur ji nebūtina, sukelia papildomą ir niekam nereikalingą neigiamą emociją, iš to seka papildomi taškai į gyvenimo „liūdinimo“ sąskaitą… O be to, „nick’as“ juk išduoda žmogaus charakterio savybes…
O jei mane liūdina toks kiekis didžiųjų raidžių? Manrods, turiu teisę paprašyti, kad žmogius jų kiek primažintų. 😉
Atleiskite naujadaru neteko ismokti, o lietuviskai suprantu. Ar toks dalykas gali teigiama emocija suzadinti?
http://www.youtube.com/watch?v=OUlTPyHHTPk
Na ne penketadienio vakarui 😀
Man tai labai smagu stebėti, kaip mano džiaugsmai kitiems sukelia tokias nematomo piktumo ir pavydo bangas, kurių jie labai stengiasi nepaviešinti :))). Todėl džiaugiuosi kuo dažniau .
Wriednas tu, vienok 😉
Sako, lietuviui didziausias dziaugsmas, kai kaimyno karve nugaista
Ne tik lietuviams, ir ne tiek lietuviams
Geriausiai iliustruoja šią penktadienio mintį Bethovenas, primygtinai siūlau išklausyti – ten tik 8 minutės (bent iki 6,35), bet kokios … Kaip kokį šapelį ir vis „kliučiom po golove“ tą besiskundžiant žmogelį įsuka ir įsuka…
http://www.youtube.com/watch?v=DPID2gwQSXM
Šitas prabangiai skamba
Sveikinu Taska, tokios overtiuros ir dar su Karajaniu – Sventa.
Jau sakiau anksčiau – liūdną lietuvio godonę lemia visai kitos priežastys.
Tai visiškai kitas mechanizmas, nei kad savęs gailėjimas.
Tai yra kuo gryniausia patikima apsauga nuo užkalbėjimo: pasigyrei mašinėle – motoras užlinko; pasigyrei alga – premiją nubraukė!
Todėl iš anksto reikia balsu sakyti, kaip nesiseka; tada žiūrėk, ir mašina sukasi, ir alga kyla, ir kaimynas sveikinasi 😉
Tai yra tarsi maldelė – tik kas liepia tikėti tais pasiguodimais?! 😀
+ bilekiek 😀
AHA, teisybę sakai 😉
Beje, į tuos, kurie giriasi – juk ne su pavydu žiūrima, o su nepritarimu! Kodėl? Gaila žmogaus, kam jis giriasi girdint dievams? Pakoros ir dar šalia esantiems klius… 😀 Tokį šomu apeit reikia… 😉
O su tais, kurie teisingai šneka – na, galima ir reikalus tvarkyt… 😀
O nesupratėliai miestiečiai tuoj įžiūri „savęs gailėjimas; paguodos ieškojimas…“ – atitrūkę nuo šaknų, vienok… 😉
Kadangi jau ėmėsi žmonės dalintis geros nuotaikos linkais, tai ir aš vieną numesiu. Kad pakelti lietuvių savivertę – Tomas Varnagiris, o muzika – kaip importinė… 😉
http://www.youtube.com/watch?v=FPST_D89EWY
Nu indomiai skamba. Būtų elektroniniai instrumentai Vivaldžio laikais – šiandien keistai skambėtų visa tai atliekama klaversinu kokiu
Muzikuok, šok ir dainuok kaip nori, jei tik niekam netrukdai, bet litovcas dar ilgai (gal ir ačiūdie?) liks intravertu. Nežinau, ar tai labai gerai, bet blogio tame jokio irgi neįžiūriu… Sekant pagal fabulą, nėra joks griekas sušokti džigą ant priešo kapo. Neardant arimo, žinoma. Ir įdomu, ar nors vienas mąstantis ne tolerastas įstengtų kažkaip didžiai morališkai pasmerkti tokį veiksmą… 🙂 Diskusiją šiuo klausimu, kur apie „penktadienio mintį“, neišvengiamai palaikysiu.
Kol nepažeidžiama mano asmeninė erdvė – kiti gali daryti ką nori. Ir smerkdamas juos esu neteisus. Nors jaučiuosi būtent teisuoliu 😉