Kairas, Khan el-Khalili
Bal 10th, 2011 by grumlinas
Posted in foto, gražūs vaizdai
22 Responses to “Kairas, Khan el-Khalili”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Keistokos permainos:
– tekstas apie foto, bet be foto ( Nenufotografuotas kadras)
– foto be teksto, nors – Parašyta 2011/04/10 autoriaus grumlinas
Kūrybiniai ieškojimai? 🙂
Nesupratau: pas mane rodo ir pavadinim1, ir fotk3 http://www.grumlinas.lt/wp-content/gallery/eg-foto/imgp1314.jpg
Koks sutapimas! Ir pas mane rodo pavadinimą ir fotkę. O kur tekstas? Bu parašyta, kad “ Parašyta 2011/04/10 autoriaus grumlinas“ .
Arba autorių arba tekstą 🙂
Tai kad jokio teksto nėra. Tiesiog fotkė 😉
Fotkę rodo dar nuo priešpiečių; turbūt nuo pat įkėlimo akimirkos. O kuriam galui tekstas?… Kad kažkas vaizdą išrūšiuotų ir į lentynėles sudėliotų; pačiam per sudėtinga? Pas grumliną tai jau ne pirmą šimtą kartų; jis jau net nebesivargina dėti ženklelio „think“. Galvok paC- tai ir yra
šio tinklalapio refrenas.
Hmmm… na, aišku buvo galima parašyti, jog nuotraukoje matome Kairą, El-Chalilio rajoną, kur yra įspūdingiausias rytietiškas turgus. Plius matome tipišką vaizdelį – gatvines kates, kurių neužmirštama pamaititinti – nežiūrint visų islamiškų tradicijų, tebėra išlaikytas Senovės Egipto laikų paprotys laikyti katę šventa. Dėl paprastos priežasties – sargyba nuo graužikų.
Na, va, jau geriau. Dar pridėt, kad Aigipte už katės nužudymą buvo skiriama mirties bausmė, kurios nieks negalėdavo nei atšaukti, nei išvengti. Nes jos buvo tikrai šventos:
http://www.stunningtattooreviews.com/blog/wp-content/uploads/2010/08/egyptian_cat_tattoo001.jpg
Ir užbaigti – Sic transit gloria mundi – va, ir gaudo jos žiurkes 🙂
Na taip… buvo tiesiog vaizdelis, gavosi lekcija 😉
Chan-El-Khalil 😉
O man si nuotrauka grazi tik tuo, kad joje labai graziai nufotkintas bendravimas tarp tevo ir sunaus einanciu gatve.
Kates sioje nuotraukoje is tiesu nublanksta pries zmones ir oranzini kabeli.
Esmė buvo elementari buitinė scena gatvėje ir tiek. Todėl ir įdėtas visas kadras, o ne vien katės (netgi buvo keli kadrai su vien katėmis, bet šis IMHO buvo prasmingiausias)
nuotrauka paties priskiriamos esmes neperduoda (arba neuniversaliai).
Įtariu, kad pats elementariai ne(be)moki pamatyti to, kas yra nufotografuota, o ieškai kažkios ypatingos prasmės 😉
Jei mano nuotraukoje matai namą – reiškia, aš jį ir fotografavau. Kaip ir katiną ar akmenį. Jei mačiau ten kažką kitko – tai bus atspindėta nuotraukos pavadinime.
Gyvenimas susideda iš grybių realybės momentų, o ne išdailintų fotošopo paveiksliukų. Aš stengiuosi fiksuoti gyvenimą. Paprasta ar ne?
Apie nuotraukos esme pats pradejai kalbet, o as tik pasakiau, ka as matau toje nuotraukoje. Jos prasmes as visai nenagrinejau.
Panasu, kad iskaitai tai kas neparasyta.
Jei stengiesi fiksuoti gyvenima ne vien savo prisiminimui, gal apsimoketu pagalvot kaip ta gyvenima mato ir kiti. Ir sutinku, kad nebutina griebtis photoshop’o kiekviena karta, galima viska ir fotoaparatu padaryt, tik reikia labiau pasistengt.
Pala, pala, pala. Nuotraukos esmė ir yra tai, ką tu matai joje 😉 Pats matai šeimą ir kabelius, aš matau kasdienybę – panašių scenų ten gan nemažai. Dvi esmės toje pačioje nuotraukoje ir tiek – kiekvienam po vieną 😉
Įdomi koncepcija „kaip gyvenimą mato kiti“. Tiesą pasakius, galbūt tik pačius svarbiausius dalykus bent jau dalis iš mūsų mato daugmaž vienodai, o va detales tikrai skirtingai. Tad jei stengtis pamatyti, kaip gyvenimą mato kiti – sunku bus jį matyti taip, kaip matai pats. Aišku, galima kažkiek įsijausti į žiūrovo kailį, bet vėlgi – kur ta riba tarp tavęs ir žiūrovo?
Jei fotografuoji ir viesai rodai nuotraukas tai gal sieki parodyti gyvenima taip kaip pats matai. Taciau nuotraukos kompozicija ir kitos fotografavimo smulkmenos gali tavo poziuri perteikti netiksliai ir neteisingai. Todel nesiulau mokintis kaip gyvenima mato kiti ir pamirst save, bet siulau rodyti taip, kad zmones galetu pamatyt tai ka nori parodyti.
Kelios nuotraukos prasmes gal nera blogai, bet jos turetu but subalansuotos (ai na cia man tik taip atrodo), bet kai viena ar kita smulkmena nuotraukoje ryskiai sumenkina paties siekiama perteikti momenta tai fotografija is tiesu buna silpna.
Matai, mudviejų supratimas apie nuotrauką ganėtinai skirtingas vienu aspektu – pats stengiesi iš nuotraukos išpreparuoti tai, ką laikai esminiu, o mano supratimą apie fotografiją veikia profesinė patirtis, kad nuotraukoje svarbu viskas. Apdorojant aerofotografiją, iš jos nėra išpjaunama tai, kas svarbiausia, o apdorojamas visas kadras ištisai. Gal todėl aš (po 28 metų aerofotonuotraukų apdorjimo patirties) taip ir matau gyvenimą – kaip kadrą, iš kurio neina pašalinti jokių smulkmenų. Man teko maskuoti sovietų raketų paleidimo aikšteles ar aerodromus miškais ar laukais, tad bet koks įsikišimas į kadrą man yra sunkus dalykas, į kurį aš žiūriu labai negatyviai. Profesinė alergija, tsakant 😉
Kaslink nuotraukų kastravimo, tfu, kadravimo – pabandyk pastudijuoti senas nuotraukas, kurios buvo darytos iš pilno negatyvo – kiek įdomių smulkmenų šiandien galima pamatyti būtent todėl, kad kažkada nebuvo projekcinė spaudos, o tik kontaktinė nuo stiklinių negatyvų. Ir man įdomiausi yra būtent „nesušukuoti“ dokumentiniai kadrai, kai kad pvz http://pix.avaxnews.com/avaxnews/a7/06/000006a7_big.jpeg
Akivaizdu, kad kazkaip mes nesusikalbam. Siulau maziau stengtis atspet kas man svarbu ir koks mano supratimas, taip bus daugiau laiko isreikst tai ka pats nori pasakyt ir gal maziau nesusipratimu.
Jei prsisimeni ka rasiau, kad nereikia nieko preparuot naudojant photoshop’a ar kadruot po to kai nufotografuota. Nesiuliau istrint oranzinio kabelio ar dar ko nors. Siuliau naudoti fotoaparata uzfiksuojant smulkmenas taip kaip jos yra tik gal kitokiame erdviniame issidestyme. Tavo pateikta nuotrauka yra puikus pavyzdys kadravimo naudojant fotoaparata. Taip, kad ir pats pastudijuok tas nuotraukas kurios tau patinka, o svarbiausia pagalvok kodel jos tau patinka.
Taip ir tavo nufotografuotame vaizdelyje jei butum pasukes fotoaparata apie 30 laipsniu i desine (arba palaukes 3 sekundes) ta pati scena butu visai kitokia ir greiciausiai priimtinesne net jei visai nieko kito nedarytum. To mazo pasukimo ar 3 sekundziu palaukimo man dazniausiai ir truksta tavo nuotraukose. Paziurek savo nuorodose Liutkaus ir kai kuriais atvejais MariukoM nuotraukas. Sunku butu tiket, kad jie visas savo nuotraukas photoshop’ina ar kadruoja po to kai nufotografavo (skirtingai nuo manes).
Zinoma, suprantu, kad man lengviausia kritikuot cia ir dabar jau gatava nuotrauka, bet siaip ir as pats stengiuosi nuspet is anksto ar mano nuotrauka perteiks tai ka noriu ar ne. Is principo mes beveik lyg ir sutariam, bet kalbam skirtingom kalbom.
Matai, kai pats man primygtinai bandai paaiškinti, kaip teisingai fotografuoti ir kadruoti, tai aš ir bandau nuspėti, kas tau svarbu ir koks yra tavo supratimas, nes kitaip nepagaunu minties KODĖL 😉 Šiaip, berods, pagaliau pagavau esmę: „as pats stengiuosi nuspet is anksto ar mano nuotrauka perteiks tai ka noriu ar ne“, t.y. pats dirbi „į išorę“. Man gi dažniausiai užtenka vidinio pasitenkinimo, kad užfiksuotas tas momentas, kuris man buvo įdomus (kuris, galbūt, sudomins ir kitus). Kaslink kadrų stiprumo-silpnumo ar lyginimo su kitais – su laiku ateina suvokimas, kad ne reitinguose esmė, o vidiniame pasitenkinime 😉
Kaslink fotoaparato pasukimo+palaukimo – jei pats esi nekart buvęs tuose kraštuose, tai puikiai žinai, kad toli gražu ne visada ten gali stovėti ir laukti, kad kadras „pareis“, o dažnai tenka tiesiog spragsėti „plius-minus“ ir po to rinktis iš to, kas gavosi – padorus žmogus ten niekad neatsuks fotoaparato objektyvo į moterį ar pan., o ir vyksmas ten intensyvus, tad kai eini su turistų grupe nežinomais skersgatviais, tad stovėti išsižiojus irgi neypač išeina.
Kodel? Todel, lad pats mokausi kaip fotografuot. Mano pacio nuotraukos juk „tobulos“, nebegaliu jose matyt ka pakeist.
Didžiausias „gerai“ priešas yra „geriau“ 😉
Good job.