Kažkaip pagalvojau apie turtuolius: ko jie būtų verti, jei prarastų savo turtus?
76 Responses to “Pirmadienio mintis apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Tas, kas užsidirbo savo proto ir sugebėjimų dėka, po kiek laiko juo susigrąžins. Kam tai nukrito iš dangaus ar dar kitaip, ko gero, į tą lygį niekados nebe pateks.
Taip, būtent susigrobusius, o ne užsidirbusius turėjau omenyje. Nes sąžiningai dirbant, milijonų neturėsi – jie pareina iš lipimo per svetimas galvas
Drįstu nesutikti, kad milijonus gauna (šiuo atveju uždirba netinka) tik nesąžiningi, bet tai jau kitos diskusijos, greičiau apie stereotipus, tema.
Jei kalbėti apie Lietuvą – netikiu sąžiningais milijonais. Tegu tai būna stereotipas 😉
Tada gaunasi, kad kitur tai tie turtuoliai sąžiningi, bet tik ne Lietuvoje 🙂 Prisimink Užkalnio straipsnį. Bet, kaip sakoma, dėl skonio ir religijos geriau neisiginčyti 😉
Nėra perdėm sąžiningi tie turtuoliai ir kitur. Tiesiog Lietuvoje nematau galimybių nuo nulio pradėti verslą ir sąžiningai susikrauti milijonus – arba tai buvo komunistiniai pinigai, arba prichvatizacija, arba užsienio kapitalas.
Bet tai vėlgi IMHO 😉
Manau, tai geriausiai apibūdina pasaka „Nauji karaliaus drabužiai“ 🙂
Ko gero, tikrai taip – senolis Andersenas puikiai aprašė situaciją
Manau išbandymas turtu yra žymiai sunkesnis už neturtą…
Tokio išbandymo norėtų ne ne daugelis, o dauguma.
O atsakomybės prieš Kūrėją irgi norėtų dauguma?
Jooo, pavyzdėlis beveik visi tie milijonų laimėtojai per teleloto
….kaip Grumlinas be sitroeno.:)
😛 😉
Kol kas mūsuose gal tik verslininkas V.Butkus iš fermentų biznio yra balta varna. MMM – modernaus meno muziejaus įkūrimui žada ar ne 20 mln.
Tuo tarpu kas yra tas rekordininkas, pernai gavęs 34 mlj dividentų, yra paslaptis.
„1994 m. iš Instituto Molekulinės biologijos centro įsteigta individuali molekulinės biologijos instrumentų įmonė. Ji 1995 m. sausio 6 d. tapo akcine bendrove „Fermentas“.“ – na taip, elementariai nupyzdinus instituto įdirbį…
Gal. Bet vis tiek – bent dalį atiduoti žada. Kad taip ir visi kiti milijonieriai darytų… bent dalį nu3,14zdinto …
Na taip – nors tokiu būdu pamačyt Lietuvai
A jo, tai tokiais standartais matuojant tai aišku, kad visi sukčiai, išskyrus tebegyvenančius natūriniam ūky.
Bet pažiūrėkim kitaip: argi žmogus, kuris iš mokslinės kontoros sukūrė realų biznį, parduodantį produktus už pinigus, nėra vertas pinigų?
Nereikia lia-lia apie natūrinį ūkį. O žmogus, kuris iš mokslinės kontoros nusifirfino tos kontoros pinigais sukurtas idėjas ir sukūrė realų biznį – tų pinigų yra vertas. Bet tik pinigų. Nelabai švarių pinigų.
Socialistinis mąstymas.
Ne idėjas „nusifirfino“, o iš abstrakčių minčių sukūrė realų produktą. Komercializavo.
Ai, bet ką čia ginčytis- tau gi ir „komercializavo“ turbūt beveik keiksmažodis?
Nepainiok „komercializavo“ su „nusifirfino“. Vadinčiau tai komercializavimu, jei tai būtų kažkas sukurta nepriklausomai. O čia ganėtinai aiškiai matome už tarnybinį atlyginimą sukurtų idėjų panaudojimą bizneliui užkurti.
Sovietmečiu toks vogimas iš darbdavio buvo vadinamas „kombinavimu“, tad paties mąstyme socializmo kur kas daugiau, nes esi „kombinavimo“ šalininkas 😉
„Lietuvoje nematau galimybių nuo nulio pradėti verslą ir sąžiningai susikrauti milijonus…“ – suprantu, kai taip kalba mano mama ir jos „koležankos“… Dar sako „Vagys…“ Gal esu naivus, bet noriu tikėti, kad daugelio nemėgstamos (bet kasdien apsiperkančių joje) „Maximos“ savininkai „pradėjo verslą nuo nulio“, pajutę momento reikšmę… Gal ir ne geriausias pavyzdys… O „Viči“ grupė? O Narbuto kompanija, tiesa, neatlaikiusi krizės grimasų? O „Viltechmeda“?
„Vilniaus prekybos“ savininkai iškratė savo kiaules-taupykles ir pradėjo verslą… arba „Senukų“ chebra, papigiai nusipirkę vagoną druskos… Tik nereikia būti naiviam… Pats puikiai žinai, kaip vyko prichvatizacija, „tinkamai“ nustatant objektų kainas ir eliminuojant konkurentus 😉
Šiandien, kai drambliai beveik visiškai sutraiškė smulkųjį verslą, jie jau norėtų būti mažais, baltais ir pūkuotais ir kad visi pamirštų pradinį jų kapitalo kaupimo laiktotarpį. Kuris dažniausiai nelabai gražus. Rekomenduoju pasiskaityti apie griunderizmą, t.y. pradinį kapitalizmo kūrimą Vokietijoje XIXa. – tobulas dabartinės Lietuvos paveikslas – http://www.twirpx.com/file/239842/
Nesiginčysiu, nes nemačiau, kai jie kratė savo taupykles… Man imponuoja, kad jie (ir kiti) sugeba savo pasirinktą verslą išlaikyti lygyje, sėkmingai konkuruoti su vakariečiais, bando skverbtis į kitų šalių rinkas (ir dažnai sėkmingai)… Su kopūsto galvomis ant pečių to nepadarysi, pasinaudoti pri(ch)vatizacijos įstatymų „privalumais“ taip pat jų nuopelnas. Nesmerkiu tokių ir į juos panašių… O kad tapę monopolistais, traiško „mažuosius“ – valdžios kaltė…
Verslas, apart pelno nešimo verslininkams, kuria ir darbo vietas. O tai svasrbiausia socialiniu požiūriu. Tai, kad kapitalas turi nusikalstamas šaknis ir tik su laiku „išsigrynino“, nekeičia tų darbo vietų pobūdžio.
O valdžią turime tokią, kokią išsirinkimoe, t.y., kokios nusipelnėme.
Gerai, kad nors rašai „nusipelnėme“, juk po paskutinių rinkimų galėjai arogantiškai parašyti „nusipelnėte“…:)
Kur jūs, nabagai, be manęs dėsitės, jei aš arogantiškai užsidarysiu dramblio kaulo bokšte… 😉
Na, prarasti turtai kartais baigiasi savižudybe…
Bet viskas priklauso nuo žmogaus – ar ištvers išvarymą iš aplinkos. O ir šeima…
O ir kitoje aplinkoje savu netapsi – nors teoriškai įmanoma.
O jei ir profesija – tik ministro sūnėnas…
Va būtent – teleloto milijonai šito tobulas pavyzdys – kas mokėjo elgtis su pinigais, tas tebeturi juos; o kam jie iš dangaus nukrito – išsipūstyjo ir (kai kurie) pasikorė
Skania vel pakritikuok, kad matau gyvenima klaidingai. Visu pirma problema visi nagrinejate is LT poziciju, ir tik paskutiniu 20 met laikotarpi. Yra tokia kekse Matematika. Tai pasaulio pazinimo metodas. Remiasi akivaizdziais absoliutais – aksiomomis, is ten rutulioja teoremas. Metodas tinkantis net muzikai nagrineti, rasite skaitydami apie Betchovena. O dabar ta metoda pritaikykit turto kaupimui. Kazkiek priklauso nuo teoremos isvedziojimo virtuozo, bet labjausiai nuo to, ka kiseneje turejo is pradziu. Vienas filosofijos objektas – zinios – jega. Taip. Turcius toks pats kaip visi, nevertas nieko. Verte atsiranda zinojime – kur galiu nusipirkti 5 milijonus paddandu uz puse kainos, ir kur tam galiu pasiskolinti pinigu.
Vien žinoti, kur pigios padangos ir kaip jas pristatyti pirkėjui tikrai dar ne viskas. Visi žino, kad kažkas laimi teleloto, visi perka bilietus ir tikisi laimėt.
Dar yra tokia komponentė, kaip savivertė, pasitikėjimas savimi ir tikėjimas savo darbu. Priklausomai nuo aplinkos ryžtas veikti savarankiškai arba būna „koležankių“ sugniuždytas arba atvirkščiai išprovokuotas.
Tiesa, kai kas papildomai įvardina dar ir pozityvų mąstymą, kuris leidžia pamatyti aplinkoje galimybes, šansus, o ne trūkumus, problemas.
neskeskite smulkmenose
Ta „smulkmena“ tai visas dramblys vidur kambario – aplinka, kurioje gyvename, kurią kasdien per televizorių pompuoja mūsų bendradarbiams, vaikams, jų mokytojams, pensininkams kaimynams ir kurią visi kažkaip privalo „suvirškinti“. Galiu pamatyt popieriaus šiukšlę ant žemės, galiu pamatyt ir galimybę tokiai akcijai kaip Darom 🙂
Teisingai sudėliojot – perki pigiai, parduodi brangiai. Mažiau svarstymų – daugiau veiklos! O kapitalas.. Pažįstu kas pradėjo nuo šalpusnių, uogų ir grybų – svarbu, kad laikytis savo tikslo.
O jei imti domėn ufonautų iš Betelgeizės sistemos ekonomikos dėsnius? Kaži kaip atrodytų problema jų šviesoje?
Beje, kodėl gi tamstą kritikuoti? Manding, anarchistai ir turi matyti gyvenimą iš kitos pusės – nenuostabu, kad mūsų požiūriai, na, sakykim, skiriasi 🙂
Tik praeitą kartą neišlaikiau, kai pamatai akivaizdžiai ne to pastato 😀
Nusipirk tas pigias padangas milijonais, ir padangų verslo rykliai padės mokesčių inspekcijai rasti pas tave kabliuką 😀
Tau tevalia pigiai nupirkti desėtką, na, šimtelį kitą pigių padangų… Kiba ne Lietuvoj gyveni?!
Netaiklu, gyvenu ne LT. Ar be milijonu – negyvenimas?
Padangos – filosofine alegorija, ar pardavinejant jas visa gyvenima Grumlino aprasytas lietaus lasas ant pumpuro taps skaidresniu ? Ne to? Kas siandieniniam lietuviui yra to? Apie ufonautus idomesne mintis. Tikiuosi klausiate – gal visa ta sistema neteisinga? ekonomikos desniai – dabar taup puiku gyventi per krize.
Kaip tai netaiklu? 😀 Ne Lietuvoj gyveni – reiškiasi, čia tamsta tik teoriškai 😀
Tada taip, visi galai sueina 😀
Padangose yra įdėtos dar kelios mintys, taip kad prašau įdėmiau pažiūrėti! Tos informacijos, kurios, tamstos manymu, užtenka bizniui – niekaip tam bizniui neužteks, pakol tamsta neturėsite stogelio valdžioje 😀
Ot teoretikas – aš jam dėsnį, jis sako „filosofinė alegorija“ 😀 Aš jam apie realybę, o jisai apie dausas?! 😀
„Ar be milijonų ne gyvenimas?“ – čia kaip kam, kaip kam… 😀 Vat Grumlino ir įrašas apie tai…
Tik jūsų amžius ir nenoras matyti dabartį trukdo suprasti! O ir tikrai neprastas išsilavinimas – nepadeda matyti tiesos 😀
P.S. Atrašyk dar ką nors, kad būt tavo paskutinis žodis, ir baigiam… Sarmata man su vaikais kautis 😀
Galiu, zinoma, eiti kur pasiustas, bet gi zmogus sociali butybe, linkusi bendrauti. Atsakau ne tam, kad buciau paskutinis, visai atvirksciai tikiuosi Jusu minties. Vel pasiremsiu Grumlino mintim „tarybukas viduje sedi“ Milijonu siekimas man ir atrodo tarybiskumo tasa, tada buvo noras, nebuvo galima, dabar lyg ir butu, bet vistiek negalima, kiti faktoriai. Taip domiuosi tik teoriskai ir psicologiskai. Koks ten faktas ivyko, rupi mazai. Labiau rupi – mechanizmas kodel jis ivyko, ar galima buvo isvengti, kaip paveikti kad neivyktu jei nereikalingas ir atvirksciai. Kas apskritai desnis, pasitikslinkite vadovelyje, nes ekonomika slidus reikalas kaip ir religija. Pirkti pigiau ir parduoti brangiau – spekuliacija. Ijungia informacijos nuslepima ir daug kitko. Zinau daugiau, nera laiko tam, taigi neskeskite smulkmenose. Nepriestarauju jei jauciate pasaukima buti milijonieriumi – pirmyn. Visdelto dausos irgi realios. Rinktis paciam. Mano pozicija ne trukdyti, o padeti jei galiu. Kas link amziaus, noru – siaip jau kiekvieno intymus asmeniskas reikalas ir nederetu kitam to liesti. Tai nera nei drasa nei orumas. Sakykime – jus paskutiniu eiluciu neparasete, o as neperskaiciau
Taiklu 😀 😀
oops, čia skirta Scania už profesiją 🙂
@Vdooo – gaila, kad tos profesijos atradimo laurai ne man priklauso, tautosaka čia, gryna tautosaka… 😀
Nežinau ar tiems milijonieriams ramu gyventi, turbūt mus klaidina jų įvaizdis ar laikysena, ar pavydas. Ar ilgai vaikščiotum rožėmis arba pasakoje. Dėl menkų akimirkų: jachta, sraigtasparnis, RR. Visą kitą suktis reikia, artimai pažystu porą tokių – nu neatsipalaiduoja jie. Mūsų neutralių šposelių nesupranta visai, jiems keista. Aišku kiekvienas pasirenka ko nori. Netapsi mi-riumi (gimęs šliaužioti …………………..) be galvos……. . Netikiu, kad kada nors pirmi pinigai būna švarūs, reikia kažką apgauti, arba nutylėti, arba spekuliuoti….. .Gerbiu labdaringus milijonierius, jeigu tai ne priedanga ar atgaila…
Rožėmis basam vaikščiot išvis nepatogu… 😉
@day
Šiaip, tik klausimas iš šalies. Gal galėtai mestelt kokį konkretų šposelį, kuris liko nesuprastas to Richy Rich?
vdooo
Banalu bet……….
Kam nerimauti?
Gyvenime tau gali sektis arba nesisekti.
Jei tau sekasi, tai nera ko nerimauti. Jei tau nesiseka, tai yra tik du
dalykai, kurie tau turi rupeti – arba tu sveikas, arba sergi.
Jeigu tu sveikas, tai nera ko nerimauti. Jeigu tu sergi, tai yra du dalykai,
kurie turi tau rupeti – arba tu pasveiksi, arba mirsi.
Jeigu tu pasveiksi, tai tau nera ko nerimauti. Jeigu mirsi, tai yra tik du
dalykai, kurie turi tau rupeti. Arba tu pateksi i Dangu, arba i kita vieta.
Jeigu tu pateksi i Dangu, tai tau tikrai nera ko nerimauti. Jeigu pateksi i
kita vieta, tai bûsi toks uzsiemes sveikindamasis su visais senais gerais
draugais, kad nebeturesi laiko nerimauti.
O čia ne banalu…
http://www.youtube.com/watch?v=O0EdIkM81uM
Na taip – šiuo atveju ir maišas dolerių nepadės, jei nėra vidinio postūmio
Čia apie kurį?
Apie tą kinietį 😉
Gal jis taps milijonierium…
Gal…
Neabejotinai yra vienas iš milijono! Dėkui už atsakymą. Gal programuotojas? Tokia aiški loginė struktūra.. 🙂
vdooo
Neprogramuotojas. Nors kažką bendro su tuo galima įžiūrėti – „pedagoguojantis“,
todėl esu nepakaltinamas ir kartais taip norisi paprastumo, arba nedviprasiškumo
[…] kolegos day komentarą vakarykščiam įrašui, kaip niekad aiškiai suvokiua, kad daugelis mūsų rūpesčių-rūpestėlių tiesiog mūsų […]
Nu tu Tata čia ir užlankstei. Nepažinočiau – galvočiau eilinis pašalpos reikalautojas verkia į žydrąjį TV ekraną žiūrėdamas. Kategoriškai nesutinku ir pasiruošęs savo pavyzdžiu įrodyti 😉 …. dar po kokių 10 metelių. Bet manau, esu teisingam kely 🙂
Tūkstančiais uždirbsi, tikiu, bet milijonais… ale vistiek linkiu sėkmės 🙂
Gal lažybų 🙂 ?
Neturiu rankos ant lažybų, loterijų ir kitų sėkmės dalykų. Ką pasiekiau – pasiekiau darbu 😉
Nu tai aš irgi :). O bet tačiau kirsčiau lažybų kad man pavyks švariai uždirbti milijoną bent jau litų per artimiausius dešimt metų. Tik sąlygas reikia sudėlioti, ką tai reiškia „švariai“, „uždirbti“ , kokia forma tas milijonas 🙂
Va-va – “švariai”, “uždirbti”, „forma“ – ir paaiškėja, kad uždavinukas ne iš lengvųjų, nes Lietuvoje iš tikrųjų per maža rinka, kad galėtum švariai įsukti milijoninius biznius.
O čia jau tu rinką siaurini – aš nesakiau, kad tik Lietuvos rinkoje.
Tarp-planetinis tycoon’as 😉
-> anarchistas, scania – įdomu stebėti jūsų žodinę dvikovą, nes aš, ko gero, vieninintelis žinau, kiek kuriam iš jūsų metų 😉
Taigi, mielykaliegos, paduokit viens kitam virtualias rankas ir lai būna taika beigi gėris Žemėje 🙂
Daug komentarų, tingėjau skaityt.
Pasikartosiu bilenkeliamilijoninį sykį – turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam mažai reikia. Jei apie pinigus ar daiktus.
O gi turtas būna ir dvasinis. Ir jo netekęs žmogus tampa tokiu pat skurdžium, nei likęs be melejonų. Tas pats š, tik kitas įmynė.
Vat, tokios vat mintys kartu su linkėjimais iš Šiaulių. 😉
„turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuriam mažai reikia“ – you are perfectly correct. Bet čia apie fizinius turtus. Dvasinių reikėtų norėti daug.
Šiauliuose uvažoji gimdytojus?
Jep. Atostogaunam su maže. 🙂
Pažįstu ne vieną žmogų, kuris dvasiniu turtu laiko kažkokias aukštas materijas. Kaži, kuris turtingesnis – tas, kuris grožisi paveikslais Luvre, ar tas, kuriam labai daili atrodo ant piršto nutūpusi bitė? Minties ir meno stebuklai bent jau man neatrodo kaži ką vertingesni už sugebėjimą džiaugtis smulkme. Iš atminties cituojami filosofijos traktatai neatsvers iš kaimynės išgirsto taiklaus pokšto apie tavo nepalaistytus pomidorus.
Ale su tavo teiginiu, kad reik siekti daugiau, tas nesipyksta. Tik šiaip, mintė šovė, tai užsirašiau, kad nepasimestų. 😉
Reikia ir Luvro, reikia ir bičių. Tiesiog nereikia suabsoliutinti tų dalykų, nes perdėtas sureikšminimas tampa juokingas. Buvau ir Luvre, paguliu ir pievoje… 🙂
Tai va ką ir turiu omeny – kad reik ir to, ir to, ir ano, ir nesąmonė kažką iškelti aukščiau. 🙂
Aukščiau visko gali būti tik palaimintasis kompromisas 😉
Kompromiso esmė ta ir yr, kad ans ne virš, o tarp. 😀 Ba jei pradėsi aukštint viduriukus – gali nelikt kraščiukų, o tada jau visai belebErda prasidės. 😉
Na, jei matematiškai-statistiškai, tai būtent viduriukas yra virš visko, o kraštutinumai mažėja 😀
Yra trys melo rūšys – mažas melas, didelis melas ir statistika. 😉
Nu vat apversk paveiksliuką aukštyn kojom – kur viduriukas bus?
Juolab, aš ne matematiškai, bet ūkiškai žiūriu – ne į kiekybę, o į kokybę.
Sukčiauji vartaliodama 😉
O iš visų tų kokybių/kiekybių dažniausia gaunasi tik kakybė…
Kažkur dingo „atsakyti“ kur rašiau anksčiau, parašysiu čia.
Tai vat, praktiškai visi start-up’ai taip ir prasideda: kažkas kažką krapšto universitete ar institute valdiškam, o sukaupęs pakankamai žinių bei idėjų žmogus pabando iš jų padaryti pinigus.
KITAIP IR NEBŪNA.
O kaip tu pats įsivaizduoji dorą aukštatechnologinio biznio pradžią? Įmonę sukuria lazerius ar restriktazes matęs tik paveiksliukuose artojas? Ar tu manai, kad padirbus pas (nesvarbu, valdišką ar privatų) darbdavį paskui žmogaus žinios, darbo patirtis ir aplamai smegenys jau priklauso buvusiam darbdaviui visą likusį gyvenimą?
Mudviejų pažiūros nesutampa vienu atžvilgiu – aš manau, kad biznis pradėtas pasivogus įdirbį iš darbdavio, yra negarbingas, pats gi majnai, kad garbingas. Ir tiek.
Na, gerai, tarkim. Tarkim su tavim sutiksiu- kokią patirtį bedirbdamas įgijai, budamas sąžiningu žmogum eidamas į kitą darbo vietą (ar kurdamas naują darbo vietą) turi viską pamiršt. Lobotomijos, ar kokių Hario Poterio burtų pagalba, ar dar kaip kitaip- nesvarbu.
Bet tarkim, Butkaus nebūtų. Manai, valdiška kontora būtų kurusi eksportuojamą produkciją? Aprūpinusi valdiškas įstaigas Lietuvoj fermentais iš pradžių už dyka, vėliau 87,5 proc nuolaida? (kaip pradinė kaina ir taip žemesnė nei kokio New Englands Biolabs’ų)
Kaip ten su visais kitais lietuviškais institutais, neturėjusiais savų butkų? Iš „nenufirfintų“ idėjų daug naudos buvo? Mokesčių valstybei? Papildomų darbo vietų, už kurias valstybė nemoka?
Ir pabaigai- pagrindinis klausimas: geriau Lietuvai- su Butkum ar be jo?
Nu kad tau smagiau gyventi būtų – geriau Lietuvai su Butkum negu be jo 😉 Bo kitaip mudu diskusijos vienas apie Joną, kitas apie sijoną niekad nebaigsim 😉