Meilė, kova ir darbas – trys mūsų gyvenimo atramos taškai.
38 Responses to “Mintis, gimusi beganant basetėlį”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Sunku nesutikt. Taip jau pasaulis padalintas. M/(K*D)=G. Bet šią lygtį galima suprastinti. Negi nekeista, kad gyvenimas vienas, bet linkstam padalinti jį į 3 kintamuosius? Darbas yra, nėra jam meilės, nes kai darbas su meile – tai vienas malonumas kintamasis tampa lygus 1 😉
Kova (su kuo) irgi iš nemeilės sau, po to „priešui“ 😉 Tad iš esmės su niekuo nesipykdami ir užsiimadami mylimla veikla gyvensim laimingai, t.y. kai M=1, K=1 ir D=1, tada M=G=1 arba G=100%.
Įdomioji matematika 🙂
Meile – auksciau.
Gali myleti darba, negali daryti meile.
Dirbti gali robotas, myleti reikia paciam.
Meile nera nuosavybe.
Kur meile – nera konflikto, kova yra konfliktas.
Kur yra nauda – nera meiles, troskimas veda i konflikta.
Kai yra meile – yra grozis ir tiesa.
Kai yra „AS“ – yra kova, nera meiles
Bet visada yra tie 3 elementai. Tiesiog proporcijos kinta
Kinta proporcijos ir vektoriai. Nes yra skirtumas meilė į išorę ar į vidų. O ir darbas gali turėti tikrą paskirtį – žmogaus darymą iš beždžionės, net jei jis apmokamas.
Meilė yra meilė, vidun ar išorėn. Darbas irgi, jei jį išgrynininti iki proceso.
Buvimo nenuneigsi, proporcijas valdyti galima ir reikia. Keblu, daugybe faktoriu – „kaip visi“ „mes katalikai“ „as ne su ta sutve“ „demokratija“ ir t.t. Visa tai sugalvota, ir dar priedo kiti tai padare. O principas – “ kuo as blogesnis“
Va čia ir pamatome žmogiškumo dalį žmoguje
„Meilė, kova ir darbas“. Negi, atmetus darbą, likęs gyvenimas- tik meilė ir kova? 🙂
Kiba ne? 😉
Gera mintis, eliminuoti kurį kintamąjį! Tam tikra prasme, „kovojant“ taip pat atliekamas darbas, tad atmesti darbo nelabai tepavyks 🙂
Ne taip! Kova nėra darbas. Net jei moka algą. O jei tai primena darbą – tai nėra kova. Ir atvirkščiai 😉
Visai kiti dvasios raumenys dirba…
Meilė irgi gali būti panaši ir į darbą, ir į kovą, bet tai nėra tas pats.
Gi ir patys žinot 😉
Beje, kaip pasikeitė laikai, jei į formulę nepateko draugystė… 😆
Draugystė – vienas iš meilės pavidalų
Oj, kaip sumalti nepamatuojami jausmai su pamatuojamais veiksmais 🙂 Meilė ir darbas. Kreivi veidrodžiai. Kaip ir su draugyste.
Beje, čia smagiai paapeliuota į „importinę“ tautų draugystę, turbūt? :)) Oi, plati ji. Iir tęsiasi iki pat prakiurusios „Družbos“ 🙂
Na, jei imti grynus M D ir K, tai tada nieks nesumalta. Maišalynė kyla naudojant maišytas sąvokas iš mūsų dabarties.
Mes tiesiog gyvenam tokiame pasaulyje, kur net E621 negrynas, jei jį parduoda 😆
E621.. 😀 juokiaus pusvalandi!!.
Linksmu Velyku!
Stai ir tiesa nebetoli. Vienas kintamuju seniai eliminuotas. Likes darbas ir kova.
„—myliu Tevyne, duokite sautuva, numirsiu uz ja—“
„—uzsiciaupk egoiste, siuksle nuo zemes pakelk—„
Dėl eliminavimo – tai tavo variantas – maniškiame yra trejybės vienybė ir kova 😉
Atemei malonuma padiriguoti apie draugyste. Teisinga, tik nusipelno daugiau demesio. Trejybes samprata glumina. Bet blaiveja demesys kitur link – gyvenome materialistines ideologijos apsuptyje ir puoselejome dvasinius rysiu. Kas ivyko? Is esmes grizome 50 metu atgal ir suklupome pries materija???
O kas čia nuostabaus apie trejybę? Juk aiškiai buvo parašyta apie tai, kad yra trys atramos taškai. Visa kita arba įeina į tuos taškus, arba yra ne tokie reikšmingi.
Kodėl naudojamas žodis „suklupome“? Aš asmeniškai nesijaučiu kažkuo pasikeitęs ta kryptimi, nebent dargi atvirkščiai – nuo ateizmo perėjau į laisvamanybę, t.y. pasidariau kur kas pakantesnis kitų dvsinėms reikmėms.
Aciu, nezinokjau skirtumo tarp ateisto ir laisvamanio. Ateistas – pernelyg sausa, galime sudvasinti, ka realistiskesnio ir bus laisvamanybe!? Valstybe sakys – galvok ka nori, tik mokescius mokek. rimciau – betkuri religija pavadins laisvamaniu nepritarianti. Draugyste – cia sena zaizda. Dabar draugai sako – yra tik interesai… Matyt as senos kartos atstovas, toks ir numirsiu
Ateizmas (mano klasifikacijoje) yra agresyvi ideologija, kovojanti prieš tai, ką ji pati neigia esant, t.y. Dievą. Šuo požiūriu ateistai nesiskiria nuo religinių fanatikų. Tad čia greičiau tam tikra šizofrenijos forma, nereikalaujanti ja sergančio izoliuoti nuo visuomenės, jei jis tik nėra perdaug agresyvus.
Laisvamanybė – žmogaus pažiūros, kai jis netiki Dievu, tačiau iš to nedaro kulto (t.y. religijos surogato, kaip kad ateistai), o palieka apsispręsti dėl tikėjimo patiems.
O draugystė? Na, draugystė sudėtingas dalykas, tačiau joje interesams ne vieta. Nes interesai neigia pačią draugystės idėją, t.y. bendravimą dvasiniu pagrindu
Šveicariškas mąstymas, teisingas 🙂 Ateizmas kovoja prieš religiją, religija kovoja su ateizmu.
Kai mane lauzia tikintieji – reakcija panasi. Ateistai remiasi mokslu, blaiviu mastymu, logika. Tik tikintysis ateista gali vadinti fanatiku. Kitavertus – moksla aukstesniame lygmenyje priimame irgi dogmatiskai. Sakykim as pries religija.
Įdomu stebėti pokalbį. Įsiterpsiu, nes paminėtas mokslas (nežinau, kuri konkreti jo sritis), laikantis save objektyviu, racionaliu, logišku, jūsų teigimu religiją nurašo net nenagrinėtą iš principo. Tai mokslas (kažkuri jo sritis) „dogmatiškai“ neigia bet kokios aukštesnės (neatrastos?) jėgos egzistavimą.
Nors va, jei norėsim kada nors gyventi, kaip Vakaruose, reikės „atsiversti“ 🙂 „Ten“ visuomenę sudaro virš 80proc. tikinčiųjų..
Che, mokslo moksliškumas – abejotinas reikalas… Šiandien jie neigia, rytoj įrodo 😀 Tikėti mokslu nė kiek neverta; verta naudotis juo kaip įrankiu 🙂
O tikėti reikia dievu, likimu ar dar kuo, nes todėl, kad taip teisingiau. O ir nervams sveikiau 😉 Ir tikėjimas grynesnis, kai tiki tuo, ko negalima patikrinti! 😆
Nesu tikintis oficialiuoju būdu – ir apibūdinti aiškiai nesugebėčiau; betgi maniškis tikėjimas man padeda elgtis žmoniškai. Daryti žmogiškus poelgius, net jei tai nėra naudinga finansiškai. Kaip mat atsakau – kad galima taip elgtis ir be jokio tikėjimo! Bet be tikėjimo sunkiau atsiriboti nuo prizo už gerą elgesį laukimo 😉
Velniaižin, kaip ten su ta priklausomybe tarp gerumo ir religingumo… Daug nukrypimų, per daug, kad galima būtų patvirtinti aiškiai įvardijamą taisyklę. Vaikui šimtus milijonų kartų kalsi galvon šito negalima, o šitai negražu, o bet vistiek padarys atvirkščiai, beje išbandys kaip tik tai, kas yra labiausiai draudžiama. Taip, tai priklauso ir nuo „kalimo“ metodų. Argumentas „degsi pragare“ šiandien nelabai veikia…
Ateistai nesiremia nei mokslu, nei blaiviu mąstymu, nei logika. Rašiau jau gi, kad ateizmas yra religija, kuri teigia, kad Dievo nėra, todėl ji ir kaunasi su religijomis, kurios teigia, kad Dievas yra. Paprasta aritmetika – dviejų religijų priešprieša.
Tiesą pasakius, nematau nė mažiausios prasmės diskusijose apie religiją/ateizmą – laisvamanybė stovi nuošaliau nuo dviejų fanatizmų peštynių, kramto siemkas ir krizena į delną 😉
Meilė, klasių kova ir darbas – štai kur gyvenimas 🙂
Dziaugiuosi, kad atsiranda neabejingu. Abejingumas – mirtis, taciau skaityti reikia atydziau
Svedijoje 85% NEtikinciuju. Procentai ivairus. JAV tiki 95%, bet jie nera girdeje kas yra lituveinija, jie zino, kad tai rusija ir visi ten kalba rusiskai. Jie taip pat nezino, kad ju zemeje gyveno 540 skirtingu tautu. Jie daugybe kitu tiesu „zino“, kuriu nezinome mes. Visos mokslo sritys, kuriu MES asmeniskai patikrinti negalime – MES priimame dogmatiskai. Zmogaus pasirinkimas – tikiu kunigu, ar tikiu mokslininku. Kodel po tos pacios mokyklos mes issiskiriame – NEZINAU, NORIU SUZINOTI!
Dėl Švedijos. Na, tos monarchijos „ant naftos“ ir EU, ir euras nepalaužia, ką ten religija. Nors anot nepatikimosios vikipedijos, man pakanka eilutės, kur rašo 80 proc. švedų priklauso liuteronams. Lietuvoje taip pat yra 80+ katalikų „abonentų“, bet kiekvieną sekmadienį į mišias susirenka gal koks penktadalis?
Amerikiečiai… Jie žino, kad jie viena galingiausių pasaulio nacijų G8. Ir mes žinom, kad jie – viena galingiausių G8 pasaulio nacijų. Ir tai jų „american dream“ – verslumas, laisvė, veiksmas, turtas 😉
Dėl pasirinkimo, kuo tikėti. Paprastai įprasta netikrinti ar mums priimtina kas apskritai. Ryjame viską iš eilės ką rodo meniu, nesirinkdami. Kiek žmonių bent pasidomi, kas yra arkangelai? Ką reiškia penkiakampė žvaigždė? Kokia tikroji (senesnioji) svastikos prasmė ir simbolizmas pagal Rytų ar pagonių mitologiją, kurią randam ant tautiškai dažytų Velykinių margučių. Kuo skiriasi Rasų šventė nuo Joninių. Kas yra Vėlinės, o kas Visi Šventi? Visa tai tikrai sudėtinga, gal dėlto ir painiavos daug. Nors bendrai , sudėtinga tikėti net savimi, kai neturi savo identiškumo nepažinodamas savo tautiškumo šaknų. Liūdna, bet pati minia tas šaknis nori visais būdais sau išsirauti – o kas po to?.
Nu jo, gali būti ir tokia formulė. Žinojau dar porą, daba tingiu prisimininėt, ale kažkaip, jei teisingai pamenu, visose meilė įrašyta.
Tikriausiai iš to kažkokias išvadas galima padaryt, bet tegu kas nors kitas daro, aš tingiu. 🙂
Tingėti negarbinga, tingėti negražu.. 😉
Retkarčiais galima. Ne tik galima, bet ir reikia. Tingėt faina bo. Ypač po švenčių. 😉
Nuo darbo būsi garbingas, nuo tingėjimo – laimingas 🙂
Uhu. Po švenčių tingėti tiesiog šventa.
O nu ne per daug vienam gyvenimui? Kartais praskrenda nelabasis tiesiog beieškant kur tripodą pastatyti..
Bet vistiek reikia stengtis tą trikojį pastatyti