2011: Šiandien prieš 64 metus
Trumpa frazė iš Wikipedijos:
1947 – Junior Campbell, British musician and songwriter (The Marmalade)
Pats žinau, kad tai pop-rokas. Bet mane kabina tas gėlių vaikų laikmetis, kai buvo ieškota naujų kelių muzikoje, tad klausausi 😉
The Marmalade – Rainbow
Jo, sugrįžti į nesugrąžinamus laikus………..
Nejaugi šiuolaikinė plastmasė šiuolaikinį jaunimą irgi tai veža
Turbūt veža, kad klausosi. Tiesiog kiekviena karta turi savo muziką (ar netgi muzikas), kurios visos kaip ir svarbios 😉
Antras nuo galo žodis – taip
O aš pagalvojau kad tai grupės Rainbow man negirdėtas gabalas – Marmeladas:)
Na taip – Marmeladas šiandien praktiškai nebežinomas grupsas 😉
Marmaliaaaaaadas 😀
Muzikėlė tai tokia visai vasarinė 🙂
Cukruota biškį, bet neužmirškim, kad psichodelika dar tik-tik vystėsi, o iki hardo dar buvo likę keli metai. O metalu dar net ir nekvepėjo 😀
Cukrus irgi kartais gerai. 🙂
Be gliukoziaus galva nedirba 😉
Ale geriausia vis tiek subalansuota mityba. 😉
Man daba galvon atėjo toks palyginimas, kad metalas – maždaug kaip bifšteksas su krauju, o, tarkim, folkas – gryni kopūstai su cibuliais, o visoks progresyvas – kaip geras sūris, visoks rokelis svyruoja nuo rūkytų vištos sparnelių iki kiaulienos maltinukų… nesugalvoju, su kuo sulyginti džiazą, gal grybai? Grybukai linksmieji, škias…
Indomiai tu čia… 🙂
Na džiazas geresnė tapyba negu atvirukai.
Apie maistą – džiazo muzika ir klasikinė muzika šalia, o visoki macdonaldsai kas kita…..
Pvz: inteligentai ir ne, arba išsilavinę ir beraščiai, arba bambalys prilipęs prie sumintos ant parketo kramtoškės, arba siemkių valgymas filharmonijoje, arba plastmasinės muzikos „ant viso garso“ (ne)klausymas gamtoje ar tylaus miestelio, kaimo gatvėje ir naktį ir dieną ir t.t. Teko priverstinai klausytis vieno LT konkurso nugalėtojo gal šou (nu ne koncerto gi) – NU KEDAI !!!
Priklauso, ką džiazu vadinsi 😉 Juk pats tikriausias džiazas tėra šokių muzika, o ne simfonijos
Neturėjau galvoje su kuo jis valgomas. Klasikinė muzika, sory, nevien simfonijos. Pasiarcheologinėjus tai muzikos kaip muzikos pradžia tėra šokių (gal šokio) muzika, ar panašiai. Bet garsų organizavimo galimybės žmogų privertė būti vis neprimytivesniu, + „Dūšia“.
P.S. aš irgi užaugau ant marneladų ar pan.. Ten turtas, paveldas, vertybė. Ir dėkuj Grumlinui, kad jis randa laiko priminti tai, kas padėta ne „ant akių“.