Nesenoje diskusijoje praskambėjo priekaištai oficialiajai Lietuvos istorijia, kad ji neką tedaro Lietuvos istorijos populiarinimui. Ypač tai pasakytina apie tą Lietuvos istorijos dalį, kuri aprašytų mūsų miestelius, pilis ar dvarus. Tiesą pasakius, kažkas yra daroma, ir internetuose kažkas yra, ir knygelės yra leidžiamos, ir kai kurios yra labai didelės ir prabangios. Va-va – PRABANGIOS. Kitas dalykas – tos knygelės labai mažai tetinkamos entuziastams, norintiems aplankyti vienas ar kitas įdomias vietas. Pabandykite pagal jas atrasti kokį nors mažesnį dvarą ar piliakalnį – ir suprasite, apie ką aš kalbu. Internetuose yra irgi gana nemažai informacijos, bet ji labai išmėtyta ir labai nevienodos kokybės. Aišku, burbekliai gavo pylos nuo vieno Lietuvos istoriko 😉 , bet esmės tai nekeičia – padėtis šitoje srityje neblizganti.
Susimąsčiau, kas palengvintų gyvenimą man asmeniškai Lietuvos istorijos mėgėjams, norintiems aplankyti vienas ar kitas mažiau žinomas įžymybes. Ir gimė galvoje tokia vizija: valstybės finansuojamas (vietoje visokių Valdovų rūmų ar moderniojo meno vamzdžių), istorikų pildomas ir prižiūrimas, entuziastų palaikomas internetinis portalas, kuriame būtų dvejopa informacija:
1) Istorine prasme svarbių objektų išsidėstymo geografinė duomenų bazė, kurioje būtų galima tiksliai nustatyti piliakalnių, dvarų, rūmų, bažnyčių, akmenų etc.itd. koordinates, o ne pasakojimus tipo „į Š nuo Burbuliauskų kaimo, 100m nuo Bumbuliškių-Pimpališkių kelio“. Esant dabartiniam GPS technologijų paplitimui, tai vaikiškas uždavinys. Su vienintele sąlyga – kažkas turi atplėšti užpakalį nuo fotelio ir atsistoti reikalingoje vietoje. Kas visai neblogai buvo padaryta sudarant Lietuvos dvarų duomenų bazę, bet totaliai sugadinta panaudojant nevykusias GIS priemones, tedirbančias tik su IE. Nemažą tokio GPS-koordinavimo dalį (pagal tam tikrus reikalavimus) galėtų atlikti entuziastai. Geografinėje dalyje patalpinti objektai turėtų ryšį su atitinkama aprašomąja dalimi.
2) Istorine prasme svarbių objektų aprašomoji dalis, kur būtų pateikti įvairi informacija: aprašymai, nuotraukos, istorinė informacija, dabartinė būsena, aplankymo galimybė ir sąlygos (jei tai paversta privačiu ar turistiniu objektu). Ši informacija turėtų būti nemokama, o taip pat turi būti paruošta galimybė ją gauti PDF formatu (brošiūrėlės). Va čia galėtų pasireikšti oficialioji istorija, tiek suvesdama į vieną vietą įvairią informaciją, tiek pritraukdama entuziastus kaupti papildomą medžiagą.
Sakote, svajuko dramblionės? Gal… Aš va tiesiog pabandžiau sau asmeniškai susidėlioti patogiam naudojimui Lietuvos dvarus – turiu pasakyti, kad išmaniojo telefono man jau pilnai pakanka, kad galėčiau šalia kelio šabakštynu apžėlusioje sodyboje identifikuoti buvusio dvaro vietą. Be abejo, tai prototipo maketo bandinys, bet man tikrai sukėlė norą daugiau keliauti ir pažinti.
[…] Grumlinas pora paskutinių įrašų išreiškė nusivylimą istorikais, kurie nekuria internetinių puslapių, nesidalina savo išmintimi interneto platybėse ir nedirba nemokamais gidais, rašydami brošiūrėles apie dvarus, kuriuos būtų verta aplankyti. Šiek tiek pyktelėti turiu ir jaučiuosi turįs teisę. […]
Yra kai kurių žmonių planai in motion užsiimti istorijos geografija. Ką gali žinoti, galbūt vietos atsiras ir iki šiol išlikusių paveldo objektų (ne teisine prasme) populiarinimo websaitui. Tačiau panašu, kad visuomenė nori labai daug, duodama labai mažai. Kadangi atsakymas išėjo gana didelis, iškėliau į savo blogą. Pamatysite, išties į komentarą nebūtų sutilpęs. 🙂
Ūūū, kaip mumi virtualiai suspardė…
:DDD
🙂 tikiuosi, nepersistengiau – vakaras, nuovargis, visa kita…
Nu nea – aš gi pakantus 😉
tsakant: čia priėjo Bambliauskis ir pasakė……
Aha, gavau liūlin 😉
Šiaip, kai teko pora savaičiu pasitrankyti po Estiją, buvo truputį gėda…
1. O todėl gaspadorių supratau tiek, kad čia daugiau kalba ne apie istorikus ir net ne apie istorijos mokslą. Asmenybės visiškai čia nieko nelemia, juk ir Bumbliauskas ir Sviderskytė (kuri be abejo, konsultavosi ir su istorikais) šį bei tą neblogo visdėlto padarė. Kad ir populiarindami – vis geriau nei eilinė „dingusi meilė“. Kalba apie paveldosaugą ir apie valstybės prioritetus.
2. Iš kitos pusės manau, kad istorikai, kaip mokslo atstovai, visdėlto turėtų aiškiau pasisakyti pseudoistorijos atžvilgiu bei išsiaiškinti tarpusavyje. Sovietiniais laikais žemėlapiuose slėpdavo raketas medžių lopinėliais – bet apie tai mes žinome, niekas to nebeklastoja… O kodėl tyli, sakykim to laikmečio istorikai?.. Buvo klastojama ar nebuvo, ir kas tai darė ir kaip? Neteko girdėti, kad kas apie tai pasakotų. O gal dėl to ir požiūris į istoriją toks nei šioks nei toks. Atseit, kiekvienas kraštas su sava istorija. Panašiai kaip ir psichiatrijoje – perėjimas nuo sovietinio mokslo prie tarptautinio taip švelniai nubangavo, ir liko neaišku, kas gi pasikeitė. Visi tie patys liko.
Mūsų istorikų sėdėjimas krištolo bokštuose yra beprasmis laiko gaišimas, nes pamažu nyksta generacija, kuri dar bandytų skiepyti meilę Tėvynei (taip, taip) savo atžaloms
Pora pastabų apie pseudoistorikus. Pseudoistorikai pamažu tampa problema, sutinku. Tačiau situacija, taip sakant, lose-lose. Jei istorikai leisis į ginčus, bus bėda, nes kalbama yra skirtingomis kalbomis. Mokslininkas nieko neįrodys žmogui, kuris neigia mokslinį metodą kaip tokį. Kalbėdamas su pseudoistorikais tik sudarysi įspūdį, kad tai yra validi istorinė pozicija. O ji tokia nėra, ten yra iš debesų kabinama (žinau, nes gana glaudžiai su tuo susiduriu). Ignoruodamas, kita vertus, irgi nieko nelaimėsi, nes Gedgaudo „Mūsų praeities beieškant“ tiražo pelnas turbūt galėtų išlaikyti visą Lietuvos istorijos institutą metus laiko pakėlus algas. Taip, vieningos pozicijos nėra. Gudavičius griežtai atsisakė veltis į dialogą su pseudoistorikais dėl pirmosios priežasties, tai žinau. Bumblauskas, kita vertus, yra linkęs veltis į konfliktą dėl antrosios. Dalis istorikų, tiesą sakant, ignoruoja šitą dramblį ant kušetės. Toli gražu ne visi.
Lietuviui sodieciui (o toks musu daugelio mentalitetas ir gyvenimo budas) PX (atsiprasau uz keksmazodi) ta lietuvos istorija.betikslis bimbinejimas ir laiko gaisimas.juk sodai netvarkyti,darzai neraveti,sienas nesuveztas.o ir kuras brangus. NEAPSIMOKA.
Neapsimoka? Taip. Todėl reikia skubėti, kol dar liko žmonių, kurie nežiūri į apsimokėjimą
sutinku,bet Domejimasis Lietuvos istorija -jau senai nebe rezistencijos ar protesto forma.
Kaip ir Zalgiris (S K) 😉
Nesiciklinkime ant rezistencijų etc.itd. Aš domiuosi Lietuvos istorija sau pačiam, o ne su kažkokia politine potekste 😉
Istorikai dirba savo darbą, ir kai kas nors paskaito jų darbo rezultatus pasigirsta riksmas gvoltais – ką jie rašo, buvo ne taip, aš geriau žinau! Nors istorija yra mokslas su pakankamai griežtomis metodologijomis…
Yra vienas tos projektas – aruodai.lt. Tesa, navigacija ten – o varge vargeli, bet jis nevisai plačiajai visuomenei ir skirtas.
Kalba neina apie istorikų darbo neigimą. Kalba eina apie jų darbo padarymą prieinamu PLAČIAJAI visuomenei. Suvulgarinimą gerąja to žodžio prasme 😉
Aruoda – jooo, ten Nobelio premijos šaukiasi už anti-navigaciją…
Ti suprantu gi – ale va žemiau komentaras būtent apie tai, apie ką aš kalbu.
O populiarinimas, bent jau mano galva, turizmo departamento ir muziejininkų reikalas. Istorikams darbo ir be to pakanka. Padėti žinoma gali, bet kad tai taptų pagrindine veikla – neeee:)
Pala, pala dėl turizmininkų ir muziejininkų – tipo antrarūšiai lai populiarina, o pirmarūšiai istorikai sėdės krištolo bokštuose? Tada lai nezirzia, kad jų niekas nemato ir prasmės jiems egzistuoti nepripažįsta. Nes jų tokiu atveju tiesiog NĖRA.
Mokslininkai daro mokslą – t.y. rašo mokslines studijas, daalyvauja konferencijose ir dar labai daug kas dėsto universitetuose (pedagoginis darbas), o ne šokius ir ekskursijas organizuoja. Yra entuziastų, bet čia greičiau užklasinė veikla (kaip antai minėtasis Bumblauskas, nors anas ir kaip mokslininkas nelabai ką parašė…).
Topografai, kiek suprantu darbo metu irgi nepaišo stilizuotų Lietuvos žemėlapių topografijos populiarinimo tikslais?
Topografai darbo metu paišo ir stilizuotus žemėlapius, jei to kam nors reikia 😉
Kiek utilitariškiau aiškinant – istorijos mokslo rezultatai dažniausiai naudojami politikoje, ir tarpvalstybinėje politikoje. „Vidaus rinkoje“ vyrauja kiek supaprastinta mitologizuota versija, kuri iš šalies žiūrint kartais verčia gūžčoti pečiais, o kartais ir keistais recidyvais išlendanti, kaip ir su Paties keiksnojamais Valdovų rūmais (nu juk visiem jų reikėjo patriotizmui pakelti, ane?)
Valdovų rūmai – tipiškas ura-patridiotizmo pavyzdys. Už tuos pinigus buvo galima nemažą dalį kultūrinio paveldo bent jau užkonservuoti ir organizuoti bent minimalią apsaugą
Ir beje – kodėl turizmo organizatoriai ir muziejininkai antrarūšiai? Jie juk sąmoningai rinkosi specialybes, kurios tam ir skirtos – kašto ir istorijos pažinimui bei mokslo populiarinimui.
Na, matau aiškų istorikų norą nuo populiaristinio plebso atsiriboti 😉
Nenori niekas nuo nieko atsiriboti, bet reikia suprasti, kad mokslas yra kiek kitokia veikla nei parodų rengimas ar turistinių brošiūrų leidimas. tam ir yra skirtingos specialybes. Beje,tarp muziejininkų taip pat yra „hardcore“ moslininkų, taip, kad nereikia čia… 🙂
O apie Stone Temple Pilot- labai gera grupė:) http://grooveshark.com/#/album/Core/146559
Reiks paklausyti kada rimčiau
Dėl Dumbliausko tai nesutinku, apskritai nieko gero nepadare, o suderge visiskai istorijos samprata. Asmenybe, kuria rodo per durnadeze, lemia daug ka. Jei ta asmenybe isivaizduoja kad ana „persoka ar persokdina“ mentaliteta, samprata ir suvokima i kita lygmeni ir vaizduoja jog tai yra gerai ir ji yra baisiai kieta, klysta (samoningai greiciausia) ir stengiasi klaidinti kitus, kas yra demoniska. Sviderskyte iskele uzmirstus/nezinomus, daugiau pikantiskus nei kertinius faktus, Dundukaliaukas beveik paneige tiek pacia lietuvybe, tike Lietuva apskritai….
Yra Lietuvos-istorija-pagal-Dumbliauską™. Kitos istorijos nėra 😉
Jei tai vien „istorija-pagal-Bumbliauską“ – tai nėra gerai. Visdėlto jojo kaip istoriko kvalifikacijos negalėčiau vertinti, mano akimis tai lyg ir istorikas, o bet aktyviai dalyvaujantis „užklasinėje“ veikloje. O jei kviečiasi, ir su juo diskutuoja įdomūs pašnekovai – manau tai šį bei tą reiškia, tokiu būdu vyksta sėkmingas „populiarinimas“ 🙂 Tiesa, girdėjau apie kažkokį plagijatą, kuriuom tūlas profesorius kaltinamas – du sakiniai, panašūs į pavartotus kažkur bakalauruose – nu mano galva ten joks ne plagijatas. Juokinga, tiesiog standartiniai išsireiškimai, lygiai kaip anksčiau apie XX sjezdą visi porindavo…
Štai, žmonės ateina, aiškina mokslinės istorijos atradimus, o jau kai nepatinka, tai tada jau neigia lietuvybę… Zajabys, iš kurio galo bepasuksi, visur vien šiknaskylės ir nei vienos makšties. Niekur nebus kaip reikia.
Sapokos istorijos era baigesi.prasidejo Gudaviciaus istorijos era.pamenat „Butoves slepiniai“ -buvo tokia laida per TV .
Gudavičiaus era, kiek žinau, jau irgi baigėsi.
Apie valdovų rūmus kalbėdami, kaip tuos pinigus buvo galima prasmingai kur nors kitur panaudot dažniausiai nedaroma prielaida, kad jie greičiausiai būtų skirti kam nors kitam, bet beveik užtikrinta – ne kultūros reikmėms:)
Nu blemba, aš nekalbu apie tai, kam tie pinigai ‘greičiausiai būtų skirti“, o kalbu apie tai, kam tie pinigai būtų PRASMINGAI skirti. IMHO
Nieko tie kelisšimtmiljonų per dešimtmetį nereiškia, baika. Ogi po pamatais palaidota dar medinė istorija, kurios niekas nebepamatys. Nes tai „neapsimoka“. Arba „apsimoka“ – paskiau rūpestėlis vienas, tai gazončiką skust kasdien sodyboj bei laistyti augalėlius visokius. Arba daržus ravėt, čia jau kaip kam. Ir benzinas tada jau ne toks brangus..
ps. čia atsakymas Lokyz’ui, ne Grumlinui 🙂
Ghm, nepataikiau atsakyt į atšaką – žr. žemiau.
Nelabai supratau, kas čia man atsakyta. Žoliapjovės neturiu, ir jos mane nuoširdžiai užknisa, btw. Kai prireikia – šienauju dalgiu.
„Medinės istorijos“ demonstruot irgi nelabai išeina, be nuo oro labai sparčiai yra tas visas turtas. Palaidota ji vargiai – ne ką nelabiau nei tų rūmų nebuvo.
Niekad nesakiau, kad žaviuosi tais rūmais – asmeniškai man jie kažkas tarp disnejlendo ir betoninio paminklo Brazausko erai. Kaip vienas pažįstamas sakė, tiek tuose valdovų rūmuose ir gero kad bus trys tarptautinius standartus atitinkančio parodų salės. Brazauskas ten statybose vėjus diktavo, ir istorikų niekas neklausė (čia faktas). Nu pasisatė sau žmogus paminklą, Sniečkaus pavyzdžiu (Trakų pilies rekonstrukcija irgi poklaikė fantazija, su istorija mažai ką bendro turinti).
Tik tas viešas pasipiktinimo deklaravimas nieko neduos ir pinigų negrąžins. Gal bent jau bus priminimas, kad prieš kažką ant pliko entuziazmo darant galvot reikia, o projektai visada brangsta esant interesantų.
nu tai taip, juk ne apie mūsų gazonus kalba… Labai mumukiškai sušnekėjau gal, sorry 🙂 Faktas nr.1: istorikų neklAusė, bet vbs radija vis porina jog istorikai bei archeologai o ir visas pabeldas klausĖ, paskui kalbĖjo… Ir darė kaip reikĖjo. Istorikai šiaip ne prie ko. O pas mus gal būna kitaip? Faktas nr.2: neturiu rankose net šėpos medinės, todėl negaliu konkrečiai nieko teigti… Faktas nr.3: manau visdėlto šėpa buvo, mat kokiais 88-ais teko ten pasavanoriauti. O gal tikrai, atmintis šuslubavo?..
NeklaUsė greičiau. Kalbate labai jau kriptografiškai:)
Kirtis iš kairės, iš dešinės visada buvo nesuvokiami dalykai.. 🙂 Tebūnie neklaUsė. Arba klaUsė. Kaip kam geriau.