Taigi, gegužės pabaigoje mudu su brangiausiąja savaitėlei nudundėjome į Londoną pabendrauti su savo kūdikiu, kuris po 4 metų Egipte, ten prasidėjus neramumas, su kai kuriomis problemomis beigi nuotykiais buvo evakuotas Lietuvon, o dabar persikėlė į britų žemę.
Skridome ubagų avialinijomis, t.y.Rynair. Šiaip viskas čiki, bet užknisa visokių pirkti siūlomų š* reklama. Anyway, kai aš sugebu nueiti į off-line, tai man buvo iš esmės dzyn. Atskridome vakare, iš oro uosto autobusu-ekspresu nuvažiavome į Liverpulio gatvės stotį, o iš ten kūdikis mus parsivežė namolio taksi.
Dabar gi giminės ir artimieji reikalauja įrodymų, kad mes ten tikrai buvome, tad sėdau bent kažkiek aptvarkyti ir paviešinti nuotraukų cunamį. Perspėju, kad nuotraukos iš esmės neredaguotos, tad pretenzijos dėl kreivų horizontų etc.itd. nepriimamos – iš vienos pusės, man patinka vaizdai „taip kaip gavosi“ (nors vienas iš mano skaitytojų mane už tai vis suspardo kelio dulkėse), o iš kitos – tiesiog fiziškai nepajėgiu išlaižyti tokio kiekio kadrų, kad jis pilnai atspindėtų mano įspūdžius ir leistų juos perteikti žiūrovams „taip, kaip aš tai mačiau“. Kitas dalykas – paaiškinimai tėra tik po nedaugeliu nuotraukų – iš dalies, ne visada žinai, ką matai, iš kitos – tiesiog tai matai ir nesuki galvos dėl įvardinimo, nes paprasčiausiai gražu/įdomu. (Čia mandagus visokių kritikuotojų pasiuntimas, jei ką 😉 )
Kitai dienai pagrindine atrakcija buvo numatytas pasivažinėjimas po Londoną atviru dviaukščiu turistiniu autobusu. Tad, išėjęs iš namų apylinkėse, padariau keletą kadrų, ir nužygiavome link autobuso sustojimo. Nams stovi vietoje, kur susitelkę daugybė išeivių iš buvusių Britanijos kolonijų, tad ten gana marga ir spalvinga. Tačiau, paėjus per kvartalą į šoną, patenki į ‘baltųjų“ rajonus, tad visa tai primena mišrainę.
Triobelė, kurioje gyvenome.
Kitos apylinkių nuotraukos – Flickr fotogalerijoje
Ekskursiją buvome suplanavę su dar vienu giminaičiu, kuris turėjo atvažiuoti iš tolimesnės Londono vietos. Jam „pasisekė“ – metro pasibaigė elektra, tad nabagas pavėlavo, bet mes turėjome laiko pasišnekėti ir biškį pafotkinti.
Bilietai ekskursijai kainavo po 26GBP, bet kadangi pirkome keturis, tai pardavėjas kioskelyje nusileido iki 25GBP.
Kultinė Pikadilio aikštės reklama
Kitos Pikadilio aikštės nuotraukos – Flickr fotogalerijoje
Kelionė autobusu prasidėjo (ir baigėsi) Pikadilio aikštės apylinkėse. Šiaip labai fainas dalykas, tikrai vertas tų pinigų. Pabandžiau nusibraižyti maršrutą, gavosi įspūdingai 😉
Kas pozityviai stebina Londone – britų sugebėjimas natūraliai suderinti senus ir naujus statinius taip, kad nesijaučia disonanso. Tą galima pamatyti nuotraukose. Taip pat jose kažkiek mane užkabinusių gatvės scenų.
Londono herbas ant Tauerio tilto
Kitos pasivažinėjimo nuotraukos – Flickr fotogalerijoje
Pabaigę kelionę, suvalgėme po galingą labai skanų ir labai nepigų kepsnį ir tada pamažu nusigavome iki Liverpulio gatvės stoties, kur dukra pas kažkokį mobiliako operatorių turėjo susireguliuoti interneto problemas ir kur turėjome susitikti su dukros drauge, su kuria jos nuomojasi butą. Belaukdamas padariau keletą kadrų.
Kitos Liverpulio gatvės stoties nuotraukos – Flickr fotogalerijoje
Atvykus dukros draugei, nuėjome į skverą/aikštę už Liverpulio gatvės stoties. Apsuptas oficų, jis gana judrus visą savaitę, tačiau savaitgaliu išmiršta. Kadangi anglai į svečius nevaikšto, tai jų bendravimas vyksta pasitūsinant pabe po darbo. Šitame skvere yra būtent toks pabas, kuriame visą savaitę po darbo (savaitgaliais jis uždarytas, nes ten tuščia) anglai įkala, o penktadienį įkala rimčiau. Užkandos ten iš esmės nėra, tai efektas pasiekiamas greitai 😉 Mes ten ant suoliuko perlaužėme kokius 3 butelius vyno „ant keturių“, tai buvo pats tas. Moteriškės plepėjo, o aš tiesiog ilsėjausi. Diena praėjo GERAI.
Klerkų tūsavietė
Kitos klerkų poilsio nuotraukos – Flickr fotogalerijoje
Stay tuned – kitų dienų fotkių dar bus 😉
Sveikas atvykęs į lietuvių tėvynę – Londoną. Maža pastabėlė – Liverpool Street station nederėtų versti į lietuvių kalbą. Vietovardžiai, gatvės ir panašūs dalykai paprastai nėr verčiami.
Nzn, man asmeniškai „Liverpulio gatvės stotis“ kažkaip buvo priimtinesnė. Čia kaip kad Maskvoje aš nevadinčiau „Belorusskij vokzal“, o „Baltarusijos stotis“ 😉
nesutinku. gi niekas nesako, buvau Paris visą savaitę, aplankiau Louvre muziejų, ir buvau aux Champs d’Elysee 🙂
o man Londonas nepatiko. gal šiaip buvo nuotaika ne ta 🙂
Va-va – tie “ Champs d’Elysee“ man ilgai buvo nesuvokiami, kol nesusiejau jų su iš paauglystės girdėtais „Eliziejaus laukais“ 😀
Užintrigavo Šv.Barnabo bažnyčia. Tiksliau vienas (?) jos langas – penkiakampė žvaigždė.
Dar pasirodo tai – St. Barnabas, taigi bažnyčia – Šv. Barnabaso 🙂
Su pavadinimais ir vardais mes Lietuvoje iš didelio rašto išeinam iš krašto. Aš, kaip tikras homo sovietikas manau, kad juos reikia rašyti lietuviškai, skliausteliuose duodant originalą. Lietrydis su Valatka davedė dabar iki nesąmonių:
Penktadienį į Vilnių atvyksta buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).
Lietuvoje tradiciškai rašoma šv.Barnabas, tai aš nesukau galvos dėl šv.Karabaso, tfu, Barabaso, tfu, Barnabaso 😉
O Komsomolkė iš didelio rašto tai tikrai išėjo iš krašto