Antroji vizito Londone diena buvo pašvęsta dviems įvykiams: ikipietiniam apsiprekinimui šeštadienais dirbančiame turgelyje kažkur mūsų gatvės gale ir popietinei kelionei laivu į Grinvičą.
Nuėjome į turgelį pėsčioms, buvo proga pasmaksoti aplinkui ir pafotkyti. Turgelis tai visokių pramoninių prekių, daugiausiai drabužių, tipo mikro-Gariūnėliai. Visos trys moteriškės kažką nugriebė gražaus, pakankamai kokybiško ir nebrangaus. Kaip įvertino mano brangiausioji – Lietuvoje tokių dalykų nėra, o jei yra kažkas panašaus – bent dvigubai brangiau. Vienžo, grynas pelnas tipo 😉
Centrinė turgelio aikštelė
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje
Kad plaukti ilgesniu maršrutu, metro nuvažiavome iki Vestminsterio prieplaukos (Westminster Pier), kur ir startavome. Bilietai nepigūs, po 13GBP, bet pirmyn-atgal, tai kaip ir OK. Kelionė į vieną pusę trunka valandą. Plaukimo laivu schemą pridėjau prie pasivažinėjimo autobusu trasos, tad galima pasižiūrėti
maršrutą.
Esu buvęs Londone kelis kartus 1995-96 metais ir laivu plaukęs į Grinvičą, o kelionės metu labai didelį įspūdį paliko buvę prekių sandėliai Temzės pakrantėse (vadinamųjų wharf‘ų), perstatinėjami į gyvenamuosius namus. Tad nutariau plaukiant tiesiog pafotografuoti tų namų, kiek išeis. Plaukiant link Grinvičo, sumąsčiau fotografuoti dešinįjį Temzės krantą, grįžtant – kairįjį. Šiaip labai puikus vaizdas ir labai įdomūs namai, tad pripleškinau kadrų nemažai.
Gyvenamasis namas b.Brandrams’ Wharf
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje
Atplaukę į Grinvičą, neskubėdami nuėjome į Karališkąją Observatoriją, per kurią praeina Žemės nulinis merdianas. Kaip tikinčiajam reiktų nors kartą aplankyti Vatikaną ar Meką, taip kartografui irgi vertėtų aplankytį tą vietą 😉 Šiaip į observatoriją nueiti ne problema, visur rodyklės, svarbu nesugalvoti kur nors patrumpinti kelią 😀
Įėjimas į observatorijos kiemą kainuoja po 5GBP, jau ruošiausi fotosesijai, kai teko žioptelti iš nustebimo – fotografuotis ant meridiano stovėjo tokia minia kiniečių-japonų-ir-kitokių-turistų, kad švietėsi minimum bent valandos-pusantros laukimas. O mūsų paskutinis laivas turėjo išplaukti po nepilnos valandos… na ką, pasifotkinome šiap kieme, bet aš paskui pastebėjau, jog turistai yra palikę kokio pusantro-dviejų metrų laisvą meridiano atkarpą. Tad ant jos ir įamžinau savo sandalus – kairoji koja Vakaruose, dešinioji – Rytuose. Paskui, jau grįžtant, kilo mintis: vakariečiams mes tebesame šiek tiek kairieji iš Rytų, o va mūsų rytiniams kaimynams – jau beveik dešinieji iš Vakarų. Simbolizmas, tsakant…
Besilankantiems ten siūlau akreipti dėmesį į raudoną rutulį, pamautą ant observatorijos vėtrungės – 5 minutės iki vidurdienio jis pakeliamas viršun iki vėjų rožės, o lygiai vidurdienį krenta žemyn. Taip kad, pasiderinus laiką, galima pamatyti įdomų reginį.
Kitas dalykas – dėl laiko stokos neaplankėme visų ten esančių muziejų-muziejukų (bet esu juos aplankęs prieš -eliolika metų). Rekopmenduoju – yra įdomių dalykų, ypač besidomntiems astronomija ir pan.dalykais.
Apžergus visą pasaulį… 😉
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje
Sėkmingai atlikę ritualines apeigas nusileidome nuo Grinvičo kalvos, pakeliui pabe dar įkalėme po bokalą fantastiškai skanaus šalto sidro ir kaip sykis spėjome į savo laivą. Grįžimas atgal buvo ne mažiau malonus, kaip ir pirmyn, plius pamatėme pakeltą Tauerio tiltą.
Praplaukiant Tauerį
Daugiau nuotraukų – Flickr galerijoje
Išlipus iš laivo, beliko grįžti namo, pakeliui pavalgant kiniečių užkandinėje. Maistas buvo nebrangus, skanus ir daug, tad mudu su brangiausiąja sekančias porą dienų ten ir maitinomės.
Aha, simbolizmas, kas mes – višta nei lupta, nei skusta.
Yep, gyvenimas pilnas simbolių
Na, mes esam rytiečiai pagal londoniečių skaičiavimą.
O vat pagal mano asmeninę (dar nesukurtą) matavimo sistemą – britai yra Tolimieji Rytai. Kinija yra Artimosios Lentynos o Amerikė – na, o tai dar vietos neradau 😀
Kam taip vaikiškai? Aišku, kuo geriausiai suprantu, kad kažkaip vienodai reikia skaičiuoti, ir britų sistema, visuotinai priimta, yra pagrindas. Betgi ta linija – galėjo būti BET KURI, jei ne SAVANAUDIŠKI BRITŲ KĖSLAI 😀 😆
Kažkada buvo ir Paryžiaus meridianas, ir Antverpeno – http://en.wikipedia.org/wiki/Paris_Meridian , bet anglai šiaip-ar-taip buvo rimčiausia laivuojanti tauta
O! Ta mintis dėl atskaitos taško, pasirodo, sena ir gana populiari! 😀
Tarp kitko, tai dėl tų vakarų rytų kiekvienam atskirai – kiekviena šalis (na, keletas) turi vakaruose po gentį, kurios tapusavy turi bendrų bruožų – Ukrainos vakaruose benderos, Lietuvoje – žemaičiai, Anglijoje – Velsas, Prancūzijoje – Bretanė… Taigi – kiekviena šalis turi savo vakarus. Ir rytus! 😀 O va nulinį meridianą – tik britai?! 😀
P.S. Būtinai nusifotografuočiau ant tos linijos 😀
Jooo, ta linija turi savotišką magiją, kai suvoki jos esmę 😉
O vakariečiai tikrai visur yra vakaresni už rytiečius.
ten berods is namelio dar zalias lazeris sviecia kuris ore nurodo ta meridiana 🙂
Na, dieną tai tikrai nieko tokio žalio nesimatė