Kolega Gedas iškrapštė puikią istorikės Barbaros W. Tuchman citatą, apibrėžiančią vyraujančią negatyvo padėtį aplink mus:
Didelis pavojus, prigimtinis pačiai rašytinei istorijai – negatyvo perteklius: neproporcingas tamsiosios pusės kiekis: blogio, kančių, kivirčų, bėdų. Istorijoje situacija tokia pat kaip ir kasdienos laikraščiuose.
Į karštas naujienas nepakliūna normalūs dalykai. Istoriją kuria dokumentai, kurie išliko, o pastarieji pilni krizių ir nelaimių, nusikaltimų ir anomalaus elgesio, kadangi būtent šie dalykai pakliuvo į dokumentus: teismų procesus, traktatus, moralistų demaskavimai, literatūrinė satyra, popiežiaus bulės. Nė vienas popiežius nėkart nėra išleidęs bulės, kuria ką nors pagirtų.
…….
Nelaimė retai kada būna tokia visuotine, nei atrodo iš išlikusių aprašymų. Dėl paties aprašymo fakto ji atrodo nenutrūkstama ir visuotinė, tuomet, kai visai tikėtina, jog tebuvo vien atskiru atveju laike ir erdvėje… Perskaičius visas šiuolaikines naujienas galima tikėtis susidurti su pasauliu, kurį sudaro vien tik streikai, nusikaltimai, elektros sutrikimai, vandentieko gedimai, sugedę traukiniai, uždarytos mokyklos, plėšikai, narkomanai, neonaciai ir prievartautojai. Gi iš tiesų vakare keliaujant namolio ir, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, visai įmanoma išvengti susidūrimo daugiau nei vienu-dviem tokiais reiškiniais. Todėl aš suformulavau tokį Takman Dėsnį: „Bet kokio negatyvaus reiškinio aprašymo faktas, šio reiškinio tariamą laipsnį (numanomą mastą) padidina penkis ar dešimt kartų“.
Šeštadienio mintis apmąstymui
Bir 18th, 2011 by grumlinas
Labai smagiai perskaičiau šitą mintį, privertė susimastyt.
Dabar kiek ne į temą – kodėl neįsidedat fb like mygtuko? pasklistų tokie įrašai internete, kaip triušiai po pievą 🙂
Kartu su didesne sklaida eina ir kita prekė – delfiniai komentatoriai. Kaži, ar populiarumas atpirks valymo vargus 😀
Čia tai tiesa, bet panorus skaidos, fb jau tampa geriau už paiešką, bent kol kas.
Na, pas mane delfiniai komentatoriai nesispiečia, bo temos ir stilius jiems ne prie dūšios 😀
Kažkada retransliuodavau savo postus į FB, bet mane užnervyjo būtent komentarų pabirimas tarp mano bklogo ir FB – kadangi tą FB aš teįsijungiu kartą per savaitę, tai ir komentarai likdavo beprasmiški. Tai ir nežinau, kaip čia toliau darysiu
Iš esmės tas mygtukas veikia kaip geometrinė progresija, paspaudi, atsiranda pas tave ant sienos, mato tavo „draugai“, jie vėl paspaudžia, tad toks trumpalaikis lankomumo šuolis, tad taip komentarai kaip ir neprarandami, nebent įrašus į atskirą fb puslapį talpinant.
Nu, įkosėjai man tą ligą, pajungiau, pažiūrėsim (kokį nors) rezultatą 😀 😀 😀
Dabar bus galima stebėt kas populiaru, kas ne http://poko.lt/blog/160/, tik bėda, kad gali kilt minčių, o kodėl niekas nespaudžia like ir panašių 😀
Matai, jei aš trydaliočiau dėl lankomumo/like’mumo, tai rašyčiau visai apie ką kitką ir visiškai kitaip, nes populiarumui reikalingas kiek kitoks temų ratas ir pateikimo stilius 😉 Dabar gi man užtenka to, kas yra 🙂
O aš maniau, kad viskas yra atvirkščiai: pvz niekur oficialiai nekalbama, kiek vagia suka plauna valdžiavyriai, ir jie įeis į istoriją kaip kokie tai Lietuvos gelbėtojai 😀
Dešimt kartų pagražinta istorija 😆
Taip, istorija nucukruojama, bet va jos šaltiniai iš tikrųjų tai bėdų-nelaimių turgus
Taigi – ką turime? Nujuodintą paprastą gyvenimą: nelaimės, nusikaltimai ir visa kita, ir nucukrintą tikrą juodulį… 🙂
Barbaros citata kiek vienpusė; paskubėjo žmogus su išvadomis. Nors tai nė kiek netrukdo citatos Tikros Tiesos Tonui 😆
Visi gražūs pasisakymai turėtų būti lentynėlėje „grožis“, o ne stalčiuje „tiesa“ 😀
Istorija, beje, labiausiai gyvas mokslas, kaskart atsinaujinantis; nes ir istorinė praeitis – gyvai besikeičianti 😀 Juoda tampa balta, balta – juoda, kontūrai keičiasi ar išnyksta, o nematyti neregėti įvykiai patampa istorine tiesa 😀
Todėl, manau, Barbara gali sakyti ką tik nori ta tema – vis tiek koks nors laikmetis tiks tai tezei 😀 Jei ne dabar – tai kitada 😀
Na, o kokie gi tiesioginiai, t.y. rašytiniai istorinių įvykių šaltiniai? Archeologija tą vaizdą tik papildo, o ne formuoja. O rašytojai kronikininkai, kaip taisyklė, buvo valdovo dvare reziduojantys raštininkai. Kieno vežime sėdi- to ir giesmę giedi… Todėl visos pergalės būdavo išpučiamos, neišvengiamai pabrėžiant beribius valdovo nuopelnus, ir neišvengiamai visas nelaimes suverčiant ant „dievo/-ų valios“, valdovo kaltę sumenkinant ar išvis užtušuojant. Tuo pasižymėjo ir egiptiečių, ir asirų, ir arabų, ir viduramžių Europos analai. T.y. tokia buvo taisyklė. Todėl čia su Tuchman nė nematau reikalo sutikti. Bet kas liečia šiandieninį „spausdintą žodį“, t.y. mūsų purvasklaidą, tai iš tikrųjų… Kaip pirštu į akį! 😀 Negatyvas ant negatyvo, vietomis pamargintas kuriozais. Na, dar madų bei TV šou aprašymais. Ir tiek.
[ Dabar gi man užtenka to, kas yra ] tai jau vadinama branda, aš kol dar jaunas kartais noris kad kas užeitų, bet tikiuos ir subręsiu 🙂
Su laiku ateina suvokimas, kad viso pasaulio alaus neišgersi 😉
… bet bandyti vis tiek reikia, nes – „kas gi, jei ne mes?!“ ir „pionieriai kliūčių nebijo“ 😆 :beer:
Aha, svarbu nebandyti per mierą 😉
Taigi, kad istoriją rašo net ne metraštininkai. Ji rašoma traktuojant ją to laikmečio šviesoj ar dvasioj.
Labai gaila, kad tai daro ne tik sovietiniai (Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, Žiemos rūmų šturmas etc)…
Juk ir pas mus sureikšminta (priedo, visai neapgalvotai) Birželio 23 – čioji, smetoniniais laikais – DLK …
Dabar pykstama, jog ne visi žino, kad tai tik mes – lietuvaičiai – sugriovėm blogio imperijos pamatus.
taip, istorija neretai verčiama būti einamojo momento valdančiųjų politikierių tarnaite
Troy parašė įdomų pamąstymą – Lietuva 2030
Yep. Tik tas daiktas pas jį bene trečią kartą jau išlenda, kiek aš skaitau 😀
Reiškias- 3 kart geras. Parašytų tęsinį, epilogą ir prologą 🙂
Gerai būtų tie prologai-epilogai…