Niekad nebūna taip blogai, kad nebūtų dar blogiau. Ir tai tik pradžia.
15 Responses to “Iš mano „Mažosios raudonosios knygelės“”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Neoriginalu. ;(
Pirmas sakinys – vienas žinomiausių Merfio postulatų. Antras- papildantis- gal ne.
Gal atsiras koks aštriadantis (protis, rankis etc) ir sugalvos ką nors kokio paradokso pagrindu . Na, kaip kad šis:
Jaunas, bet turtingas.
Žinau, kad pirmoji dalis nelabai originali. Bet kai teiginys atitinka tikrovę – velniop autorines teises 🙁
Kad neoriginalu ne peikti reik, o padėti paformuluot 😉
„Blogiau būti – gali! Ir gali jau dabar“
„Jei manai, kad blogiau būti nebegali – žinok gyvenimas jau turi po dovanėlę abiejose rankose“
Dar neatsibudau, tai labai nekoliokit 😀
Atostogauti yra GERAIII… 🙂
Ne mano, bet patiko: „Vaikai būna arba purvini arba nelaimingi…“
Na taip, netgi skaisčią saulėtą dieną jie susiranda balą 😉
😀 Geras. Purvini jie tik tėvams, bet už tai viduj laimingi. Kai nelaimingi, tai švarūs, suponuoju: tėvai daug ką draudžia..
kai man neinasi kaip is pypkes (o pastaruoju metu taip ir einasi), tai macyja va sitas geris:
http://www.youtube.com/watch?v=iAczi8DsqBQ
Ajooo, šitas yra geras nuotaikos remontui 🙂
Jei gali būt blogiau, vadinasi dabar – nėra blogai! 🙂
Bet blogėja. iki nevilties 🙁
Gal kilstels ūpą..
Išgyvename dėl praeities, kas įvyko, nerimaujame dėl ateities – kas dar bus. Taigi, didžiąją laiko dalį pergyvename ir nerimaujame dėl to, kas realiai dabar neegzistuoja! 🙂
Tai dzynbudizmo man netrūksta 😉 Tiesiog kai kada nėr sveikatos iškart viską įveikti
Žinau, ką tai reiškia 😉 tokiom valandom prisiverčiu padaryti kokį nors kad ir menkiausią darbą dėl kito žmogaus (dažniausiai-mylimosios 🙂 Suremontuoju kokį daiktą, įvykdau kokį seną prašymą – nesvarbu. Svarbiausia – tai labai labai padeda savotišku psichologiniu mechanizmu. 🙂
Pamėginti nekainuos!
Na, variantas kojas ištiesti ir kokį „Life After People“ pažiūrėti 😀