..teisingiau, jų neturėjimą. Pamiršau vakar darbe mobylką, susigaudžiau tik prie namų. Tuo momentu susinervinau, bet praėjo 😉
Na ir ką – didžiausias nuostolis – kadangi namuose nebėra kitokio žadintuvo, tai teko brangiausios sonyksoną pajungti mano šiorytinio žadinimo procesui. Ta pačia intencija pagalvojau, kad prieš 15 metų kuo puikiausiai apsiėjome be šito civilizacijos stebuklo, ir visai normalu buvo. Prisimenu, koks stebuklas kažkadaise buvo ir faksas, kai telefonu perduodi vaizdą…
O šrįyt darbe pasižiūrėjau, ar nėra praleistų skambučių. Nėra. Škias, arba aš mažai kam reikalingas, arba man tas mobilus mažai reikalingas 😉
Apie mobiliukus…
Lie 13th, 2011 by grumlinas
Kažkada, įsigyjus pirmą mobilką, mano mama jam apibūdinti pavartojo sąvoką „velnio išmislas“… Kai pamąstai, tai per labai trumpą laiką teko susipažinti ir įvaldyti ne vieną „velnio išmislą“, nebijau to žodžio – pergyventi „technologinę revoliuciją“. Vis dėlto mano (mūsų, Gintarini) kartai teko laimė gyventi labai įdomiu „perėjimo nuo brandaus socializmo į „laukinį“ kapitalizmą“ laikotarpiu…
Na, technologijos tikrai po kokių 1985ųjų pradėjo eiti „srautingu domkratu“ – asmeniniai kompiuteriai, faksai, skeneriai, mobilkos, internetas, skaitmeninė fotografija – ir iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą tiek, kad be daugelio iš jų nėra gyvenimo 😉
Nors, jei pabandysi – apsieiti gali, jei esi tam tikrame socialiniame-darbiniame lygmenyje. Bet problemų – ir sau, ir kitiems – sukelsi
Viena iš pagrindinių mobilaus funkcijų – žadintuvas 😀 Iki ko nusiritome 😉
ėėė… eee… o ką, ten dar kažkokių kitokių funkcijų yra? 😉
Nu … kad ne 🙂 Kartais jis kažkodėl pats skamba ir dar kažkokie balsai iš jo sklinda 🙂
Ajooo, ir mane jis taip kai kada gąsdina 🙁 Šiaip ten dar geras dalykas yra, kur žemėlapį rodo, ir kur esi tuo metu, tai čia cool 🙂
Iš tikrųjų praradus kažkokį gadget’ą kuriam laikui, supranti, kad jis visai tau nėra gyvybiškai svarbus, ir tikrai negalioja klišė „oi be mobiliako ir kompo negalėčiau gyventi“. Paprastai būna, kad grįžęs po darbo vėl sedžiu prie kompo ir kažką „veikiu“:) prieš kokį mėnesį buvau gana rimtai sudirbęs savo kompą ir beveik dvi savaites tingėjau jį tvarkytis, tai per tą laiką perskaičiau kokias penkias knygas, prisiminiau ką reiškia sportuoti.
O tai, kad neradai nė vieno praleisto skambučio įrodo, kad nesam tokie baisiai svarbūs ir visiems reikalingi kaip patys apie save dažnai manom 🙂
Va-va – kada čia buvo užlinkęs internetas, tai pagaliau iš savo kaupiamų dokumentikos archyvų pagaliau kažką pasižiūrėjau 😀 O paskui pradėjau žiūrėti pastoviau. Atai tik kaupi, o žiūrėti nėra-kada™
Gal visai nekvailai dabar atrodo žmonos sesers šeimos šūkis „savaitgalis be televizoriaus“… Būna juk diena be tabako, be automobilio… Galim skelbti dieną be Interneto, dieną be mobilaus, daugiau spalvų atrastumėm šiam pasaulyje. Liftas sugedo, tai aš tą savaitę su tiek kaimynų pasilabinti turėjau progos.
Hmmm, akcija-atrakcija „Diena be…“ 😉 Kažin, ar verta taip radikalizuoti savo gyvenimą, jei užtenka tiesiog protingiau tuos dalykus dozuoti kasdien. Va, aš dabar kasdien ant sofkutės iš mediaplejerio peržiūriu po seriją „Pasaulis be žmonių“. Įėjau į ritmą, laukia krūvos įdomios man dokumentikos. O gal „Jaunasis Indian Džounsas“ pajudės – irgi virš 20 serijų berods
Kartais man atrodo, kad Tavęs yra daug… Kaip Tu spėji?
Kai kada jaučiu, kad greit išsijungsiu. Tad skubu gyvent 😉