Komentuodama įrašą apie Lanvą, LJ-kolegė krakadyla (ačiū 🙂 nurodė puikią iliustraciją pamąstymui apie esmes ir prasmes
Taip sau paveiksliukas pamąstymui
Lie 13th, 2011 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Lie 13th, 2011 by grumlinas
Komentuodama įrašą apie Lanvą, LJ-kolegė krakadyla (ačiū 🙂 nurodė puikią iliustraciją pamąstymui apie esmes ir prasmes
O prasmės vis gi čia yra. Niekas nenori daryti gerų dalykų už dyką.
Ne tik, IMHO. Kur tas kompromisas tarp pelno siekimo ir labdaros? Tarp žmonių noro gauti veltui ir gaminotjų noro pasipelnyti? Tarp suvokimo, kad ne visi pajėgūs įpirkti tai, kas būtina, ir rinkos, kuri nepripažįsta mielaširdingumo?
Galima į tai pažiūrėti ir iš kitos pusės. Savo laiku išmokau gerą pamoką. Buvo toks metas, kai galėjau sau leisti paremti ar padėti kitiems, ką ir esu daręs. Bet kai teko nukristi dugnan, dauguma iš tų kartu su kitais apsimetė, kad manęs nepažįsta arba prisidėjo prie tų, kurie šaukė, kad aš toks ir šioks, kad man taip ir reikia. Kai iš ten išsikapsčiau, vėl bandė šypsotis į akis ir tiesė ranką. Tik šį karta aš nesu nei dosnus, nei mielaširdingas ir man, atvirai pasakius, nusispjaut į kažkieno vargus, nes kai man buvo sunku, tegalėjau pasikliauti tik pats savimi ir žmona. Todėl kai kas nors verkia, kad negali išgyventi ar kažko negali įpirkti, tai paprasčiausiai gyvenime daro kažką ne taip.
O labdara yra vertinga tada, kai tai padeda atsistoti ant kojų to siekiančiam, o ne kai duodama pravalgymui išlaikytiniui.
Duok alkana žuvį – išgelbėsi jį dienai; išmokyk jį žvejoti ir duok meškerę – išgelbėsi jį visam gyvenimui.
O kaslink draugelių, kurie, esnat bėdai, dingats kaip žiurkės – kai kada gerai tokius „išsiryškinti“. Ir užmiršti.