Feed on
Posts
Comments
«
»

Iš „Mano mažosios raudonosios knygelės“

Lie 14th, 2011 by

Stebiu Rusijoje kylantį neostalinizmą. Tačiau niekaip negaliu pilnai suvokti, kodėl ilgimasi būtent to laikotarpio. Ne vis pamažu gerėjančio gyvenimo 1965-1980aisiais Brežnevo epochoje, o būtent Stalino (1930-1953) laikų.

Posted in mintys

24 Responses to “Iš „Mano mažosios raudonosios knygelės“”

  1. Aurelijus parašė:
    2011/07/14 08:48

    „Aukso amžius “ turi būti laike toliau. Antakiuotąjį ordinų kolekcionierių dar per daug žmonių gyvai atsimena.

    taip jau iš tikrųjų tai turėtų ilgėtis Ivano piktojo ar Petro aukštojo – bet tiedu jiems matyt susilieja su Josifu Džiugašviliu.

    • grumlinas parašė:
      2011/07/14 08:51

      Hmmm…. galbūt tikrai – iš vienos pusės, nostalgijos objektas turi būti jau paskendęs laiko ūke, kad užsimirštų negatyvas, iš kitos – neperdaug nutolęs, kad dar kažkas matytųsi 😉

  2. pričkus parašė:
    2011/07/14 09:12

    Kur kas įdomiau būtų suprasti, kokio laikotarpio ilgisi tautiečiai?

    • grumlinas parašė:
      2011/07/14 09:22

      „Prie ruso geriau buvo“ – tipiška vienavingio litovco mintė. Va čia „rusas“ būtent ir yra Brežnevo epocha, nes ekonominiu požiūriu lietuviai (kartu su latviais ir estais) tikrai pavarė priekin, palyginti su „širokaja rodina“

      • pričkus parašė:
        2011/07/14 09:58

        Negalvoju, kad taip jau ir vienareikšmiškai galvoja tie minėti „litovcai“, čia greičiau pasąmonėjė reiškiasi „РАНЬШЕ ЖИТЬ БЫЛО ЛЕГЧЕ, ТЕПЕРЬ – ЛУЧШЕ“ supratimas…

      • Eimantas parašė:
        2011/07/14 13:21

        o iš ko tokią frazę galima išgirst? Aišku, mano bendravimo ratas yra gan siauras, bet NIEKAS jame taip nesako…

        • grumlinas parašė:
          2011/07/14 13:29

          Yra tokių žmonių, bet nekonkretizuosiu. Ne visai pritapę prie dabarties, ne visai priimantys „demokratines“ „vertybes“ etc.itd.

          • Eimantas parašė:
            2011/07/14 13:52

            dabartyje yra n dalykų, kurie man nepatinka, bet palyginus su sovietmečiu – na nėr minusų. Nebent tokie itin išvestiniai – eismas buvo ne toks intensyvus, ir buvo ledų už 6 kapeikas 😉

            • grumlinas parašė:
              2011/07/14 13:57

              Taip, ir aš galiu paniauzgėti, kad anuomet kažkas tokio buvo geriau/smagiau, tačiau jei jau apibrėžti vienu sakiniu, tai viskas – „Dabar gyvenimas geresnis“. Psio.

            • pričkus parašė:
              2011/07/14 16:00

              Jei galėčiau iš tų laikų „ištraukčiau“ girą iš geltonų bačkų, „Eskimo“ ant pagaliukų (tokie pusiau aptirpę, cilindro formos) ir „sosiskas“ Geležinkelio stoties bufete. Su garstyčiom, aišku. O, tada „psio“ – dabar geriau…

            • Rytis I parašė:
              2011/07/14 23:01

              Galiu patvirtinti. Vilniaus ŽDS „sosyskos“ dažnai net bepasibaiginėjant žaliasui padažui buvo skainiausios.
              Vilniaus ŽD – tai molas, uostas, kuriame pajusdavai net kalavijų žvangesį, net „stuk kolios“ buvo ne taip svarbu 🙂

  3. Gunas parašė:
    2011/07/14 09:50

    Manau, su Stalinu siejasi „herojiška istorija“- pergalė pileitiniame kare, pergale IIPK, naujų teritorijų užgrobimai, industrializacija ir pan., o Brežnevo laikai siejasi su senais pirdylom ir agonija- nėr kuo didžiuotis…

    Kita vertus, pažvelkit į istoriją- Rusijoje gerbiami tik žiaurūs ir autoritariški valdantys asmenys. Juk visi, kurie buvo bent su poslinkiu į demokratines reformas arba blogai baigė, arba negerbiami…

    Autokratai- Ivanas Rūstusis, Petras I, Jelizaveta Petrovna, Jekaterina II, Nikolajus I, Stalinas
    Demokratai- Aleksandras II- nužudytas, Aleksandras III nužudytas, Nikolajus II nužudytas, Chruščiovas- nuverstas, Brežnevas- negerbiamas (asmenybė, žinoma, nelabai herojiška 🙂 ) Gorbačiovas- negerbiamas ir laikomas išdaviku.

    • grumlinas parašė:
      2011/07/14 10:30

      Na, Nikolajaus II demokratu nelabai išeina laikyti – buvo jis „ni ryba, ni miaso“, todėl ir baigė gyvenimą nelabai kaip.
      Iš Chruščiovo demokratas irgi niekinis – gal greičiau tikslas buvo savo uodegą išsukti po dalyvavimo Stalino nuskaltimuose ir Staliną paskandinti, tai tas demokratinės miglos pūtimas turėjo pamačyti 😉
      Brežnevas sakyčiau nepakankamai įvertintas, nes jis vistik sugebėjo pradėti tikrąjį atšilimą tarp Rytų ir Vakarų, kurio rezulatatais mes ir naudojamės. Kitas dalykas – būtent jo laikotarpio politika, kai TSRS perėjo nuo kūrimo prie kopijavimo srityse ir pražudė TSRS 😉
      O Gorbačiovas – taip, demokratas. Nežiūrint jo blaškymųsi kairėn-dešinėn, būtent jis buvo ta silpnoji grandis TSRS vadovybėje, kurios trūkimas pradėjo TSRS žlugimą.

      • Gunas parašė:
        2011/07/14 10:38

        Nenaudojau žodžio „demokratas“ tiesiogine prasme- taip, nei vienas iš mano išvardintų (gal išskyrus Gorbačiovą, nors labiau linkęs manyti, kad buvo protingas, bet silpnas žmogus ir nesuvaldė situacijos- toks „burtininko mokinio“ sindromas- kai įsakyti šluotai vežti vandenį mokėjo, o sustabdyti- ne…. ) nebuvo demokratas tikraja to žodžio prasme, gal geriau tiktų žodis „reformatorius link švelnesnės, nei iki tol buvusi sistema“
        O dėl Nikolajaus II- nebuvo jis autokratas, nenuosekliai blaškėsi tarp savo aplinkos žmonių įtakų… Kaip rašė Kudirka „iš kinkų drebinimo pažinsi inteligentą“ 🙂

        • grumlinas parašė:
          2011/07/14 10:49

          Yep, Nikolajus II nei šis, nei tas. Kai svarbiausias užsiėmimas carui yra malkas skaldyti ir kates/varnas šaudyti, tai…
          O Gorbis – na ką, jei ne jis, TSRS žlugimas būtų buvęs kur kas skausmingesnis. Šiuo požiūriuman jis primena Nikolajų II – vadas ne savo vietoje, tas ir valstybei kapiec 😉 Dėl ko liūdėti nereikia

  4. MariukasM parašė:
    2011/07/14 10:09

    Priebliūdžiams lengviau gyventi tada, kai valdovas daužo per galvą ir tiksliai nurodo ką ir kaip reikia daryti bei pasirūpina nors ne didžiausia, bet privaloma putros lėkšte. Tačiau kai reikia gyventi naudojantis savo galva, kai smegeninėje tik vienas vingis ir tas punktyru, tada jau ne kas ir pradedama ilgėtis „anų šlovingų“ laikų.

    • grumlinas parašė:
      2011/07/14 10:31

      Na taip, gyventi pagal instrukcijas paprasčiau. Ypač, jei instrukcijos aiškios, o bausmės už jų nesilaikymą konkrečios ir skaudžios 😉

    • Valentina parašė:
      2011/07/15 08:55

      Šiuo klausimu pritaiu Mariukui. Žmogus patenkindavo būtinus išgyvenimui poreikius ir pačiam nereikėjo galvoti kur darbo ieškot (dažniausiai gaudavai nukreipimą), tv rodydavo „Devčiatas“ visokias, radijai grodavo „Široka strana moja rodnaja“ ir kitas patriotizmą skatinančias dainas… Tad nebuvo net suvokimo, kad ši santvarka gali būti netobula, gali turėti kažkokį „užnugarį“ – viskas buvo labai aišku… O didesniai daliai žmonių tik ir tereikia – patenkinti savo būtiniausius poreikius.

      • grumlinas parašė:
        2011/07/15 09:34

        Na taip, jei užtenka minimumo – viskas buvo čiki, nes minimumą tikrai gaudavai. Bet jei jau norėjai kažko daugiau – kuo daugiau norėjai, tuo sunkiau buvo gauti

  5. scania parašė:
    2011/07/14 20:41

    Ilgimasi? Nemanau. Manau „pratinama prie minties“. Rusai ne tokie kvaili, kad nesuprastų, kad demokratijai baisiau nei karas. Rusija net po pralaimėjimų atsigaudavo, o po demokratijos…
    Taigi Stalino ilgėjimasis yra pirmas žingsnis. Paskui – patys numanot 😉
    Qui bono! 😀

    • grumlinas parašė:
      2011/07/14 20:53

      Pratinimas? Pakolkas tai ne valstybiniu lygiu – nei Putinas, nei Medvedevas šito nepalaiko. Nes pagrindinė jų problema – per stiprus ryšys su Vakarais, kurie nepriimtų diktatūros. Soft-autokratija – gal.

  6. Taškas parašė:
    2011/07/14 21:05

    >demokratijai baisiau nei karas.<

    scania turėtų arba panaikinti vieną "i" pirmame žodyje arba paaiškinti plačiau- pratęsiant sakinį kas yra dar baisiau nei karas tai demokratijai 🙂

    Negi kas nors lt ?