Benito Mussollini, ilgą laiką buvusio Italijos premjeru, fotogalerija. Įdomus dalykas – iš jos pirmąkart sužinojaa, kad Musolinis grojo smuiku.
P.S. nekantriai laukiami komentarai, kaltinantys mane simpatijomis fašizmui 😉
Šiaip manau, kad fašizmas ir nacizmas padarė tai, ko nepadarė demokratija – savo negatyviu pavyzdžiu daugeliui įskiepijo neapykantą totalitarizmui bet kokia forma. Nes nematant to, kuo gali pavirsti vienos tautos/klasės/rasės iškėlimas virš visų kitų, labai sunku savyje išsiugdyti imunitetą vulgariajam populizmui, kuris pamažu, bet užtikrintai nutiesai kelią diktatoriams. Žmogui labiau būdinga mokytis iš pavyzdžių, o ne iš teorinių pasamprotavimų. Aišku, fašizmo/nacizmo „kurso“ kaina milžiniška, bet būtent todėl žmonija jį labai gerai išmoko.
Nė velnio neišmoko… Tai yra, išmoko, bet tos žmonijos jau beveik nebėra. O dabartinė mato, kokio efektyvumo yra totalitarinis valdymas. Kokio pigumo ir efektyvumo yra nacizmo idėjos. Čia tie, kuriems rūpi tampyti virveles. O tie, kurie tampomi – tie irgi mato, kiek buvo pasiekta, ir kiek dabar turi… Patys žinom – „…iki Juodosios jūros…“ 😀
Totalitarizmas yra kaip šautuvas – vienas mygtukas, du zuikiukai; čia tau ne demokratiškas kiškių vaikymas lygiomis sąlygomis pėstute 😀 O jei yra šautuvas – tai kažkas juo naudosis. Juolab, kad istoriją galima bile kaip perrašyti.
Žmonija gal ir pasiekė kokį progresą pagal aifonus; betgi pagal masinį – vidutinį – populiarųjį – statistiškai vidutinį atstovą, atrodo, kad jokio progreso nėra.
Totalitarizmo pamokas, spėju, pradėsim kartoti kur kas dažniau.
Matai, yra totalitarizmas ir yra autokratija. Autokratija – sakykime, Lukašenka. Jooo, opozicijai per galvą etc.itd. Tačiau tai nėra sistema, kuri iškelia kažką vieną virš visų kitų ir tvatyja/naikina savo oponentus masine tvarka. Tas pats Smetona – autokratas, bet ne totalitaras.
Jei kalbėti apie šiuolaikinį totalitarizmą – Mugabė Zimbabvėje – etaloninis įteisintas juodasis rasizmas. Arba buvusios Jugoslavijos nuolaužos, kur vyko etniniai valymai.
Tad autokratiniai valdymo metodai visad bus populiarūs, nes leidžia lengvai „spręsti“ problemas. Tačiau iki totalitarizmo ne taip paprasta nuriedėti – pakolkas per daug stabdžių
Rusijai būtina išspręsti savo atsilikimą, ir greitai – demokratija čia tik kliuvinys. Akmuo po kaklu.
Kinijai trukdo net demokratijos atšvaitai, o ji, beje, ne taškelis žemėlapyje.
Taip kad tikėtis, kad totalitarizmo nebebus…
Totalitarizmui reikia VALIOS. Dėl Kinijos galimo nuosmukio į totalitarizmą – sutinku, ten pakankamai gilios jo šaknys, ir valdžia nebijo, jei kas, sustepti rankų masinėmis represijomis.
Rusija – kažkaip man atrodo, kad tas momentas praėjo. Nebent naujoji Putino kadencija bus ta kryptimi
Aha. Na, nesiginčiju dėl pamokų ir kainų ir viso to, ką pasakei – tas yra tiesa; viena, kam prieštarauju – tai, kad to nebebus.
Beje, norėčiau, kad būtumei teisus tu, ne aš 🙂
Betgi vis tiek manau, kad moralė ir bile kas iš tos temos pralošia efektyvumui, pinigams ir valdžiai. Ir kuo toliau, tuo labiau pralošia.
Nenustebčiau, net jei štatai atvirai užpultų ką nors dėl naftos gręžinio. O juk totalitarizmas nuo kažko tokio ir prasideda – „tikslas pateisina priemones“? 😉
Irakas, Afganistanas ir Libija aiškiai parodė – neužtenka užpulti ir nugalėti. Kur kas svarbiau išlaikyti. Nes išlaikymo kaina gali būti nepriimtina. Kas nutiko Irake, kas vyksta Afganistane. Libija dar vienas pavyzdėlis to, kad jėgą reikia arba naudoti iki galo, arba nesikišti visai
Fošystas! 🙂
Ir dar „litovsko-pribaltijskas“ 😉
Nepatyręs blogio, nežinosi kas yra gėris. Elementariausiai nebus ką su kuo lyginti.
Na kodėl? Yra gi visokių protingaknygių, kur viskas išdėliota apie gėrių ir blogių 😉
http://www.youtube.com/watch?v=NCqh2Rn7Atg&feature=related
Hmmm… tai kad Dučė berods nebuvo Nytčės fanatikas? Nors kaslink principo „stiprusis visad slegia silpnesnįjį“ – tas veikia visuomenėje. Netgi kai visa tai slepiama už dermokratijos dūmų
Prisiprašysi:)
Nors va Dučė, irgi iš socialistų, bet tas tikras fašistas, su korporatyvizimo idėja. Eilinis Marxo idėjų pavainikis, su šaknim anarchizme. Kas iš to išėjo? Daug cirko ir nevjbennų mimikų. Emanuelis nors irgi klounas, bet paskyrė, po to pašalino.
To laiko Italija – keistas reiškinys, jau nekalbant epie tai kad „fašistai“ nelabai kariaut mokėjo o ir norėjo – karas Etiopijoj – tai išvis epic fail.
Taigi kad, fašizmas yra viena iš socializmo mutacijų.
Kaslink Dučės – apie jį tebesakoma „premjeras, kuris privertė traukinius važiuoti pagal tvarkaraštį“. Šiaip Musolinis nemažai pasistengė su savo briedovom idėjom atkurti Romos Imperiją – Italijos pramonė yra jo laikmečio palikimas, iki tol Italija buvo antrarūšė valstybė.
O kaslink Etiopijos karo – jooo, ten tai italai ganėtinai apsigėdino, nežiūrint technologinės persvaros. Kaip ir kariaudami kiek vėliau prieš Albaniją. Nors va teigiama, kad Afrikos kampanijos metu jie kovėsi jau gana pakenčiamai – patirtis atėjo matyt.
Neprisiautėjo tie juodmarškiniai tiek kiek rudi. Nepaisant to simpatijų nekelia. Išmokė.
„Geležinio Vilko“ mūsų Voldemarininkain berods iš jų bandė pavyzdį imt, net knygučių prispausdino ta tema. Teko skaityt.
Ką jie prisisiautės – italai gi… 😉 Kitas dalykas – Dučės tikslas buvo korporatyvinė Romos Imperija, o ne rasės grynumas, tad ir metodai skyrėsi.
Kaslink mūsų tautininkų (kurie šiaip ar taip įvardintini kaip klasikinė fašistinio tipo partija) – tai jie irgi labiau italai nei vokiečiai. O va apie „Geležinį vilką“ tik iš sovietmečio propagandos težinau – kažkaip apie jį mūsų istorija nutyli
Rengė mongrafiją apie tą kur blėkinių lapių vadas, kiek žinau anekdotinę versiją visą medžiagą pasidėjo atgal į šalš su žodžiais – apie tokė svoločių negaliu rašyt.
Cechas žinai, pavardžių nebarstysiu. O gal aš čia išvis tik juokauju;)
Aišku, tylim, bo cechas mumi abudu musėt stebi 😉
Na mano cechas – istorikai. Nestebi tubūt. Ne k9kia tai paranoja. Tiesiog nereikia tam tikrų dalykų viešint.